Grenlandija: Didžiausia sala pasaulyje, kur ledynai susitinka su Inuitų kultūra
Sveikas atvykęs į Grenlandiją – tai vieta, kur ledynai užima didesnę dalį žemės nei žmonės šaldytuvuose laiko ledus. Čia beveik 80 % teritorijos yra po storu ledo sluoksniu, bet tai nė kiek netrukdo vietiniams gyventi pagal senovines Inuitų tradicijas ir kartu mėgautis šiuolaikinio pasaulio patogumais. Jei tau patinka įspūdingi ledkalniai, magiška šiaurės pašvaistė ir tikrai autentiška Arkties kultūra – sveikinu, radai savo svajonių kryptį!
Pagrindinė informacija apie Grenlandiją
- Sostinė: Nuukas (Nuuk)
- Plotas: 2,166,086 km²
- Gyventojai: ~56,000 (2024 m.)
- Valiuta: Danijos krona (DKK)
- Kalba: Grenlandų (Kalaallisut) ir danų
- Laiko zona: Skirtingos laiko zonos (nuo GMT-4 iki GMT-1)
- Statusas: Danijos autonominė teritorija
Kada geriausia keliauti į Grenlandiją?
Pavasaris (kovas-gegužė)
jei nori patirti žiemišką pasaką su ilgesnėmis dienomis. Sniegas dar tvirtai laikosi, todėl puikus metas šunų kinkinių safariams – kada dar turėsi progą lėkti per baltas platybes su šunimis, kurie tempia rogutes greičiau nei tu išgeri rytinę kavą? Temperatūra svyruoja nuo -10 iki +5 °C, tad pasiruošk tiek pūkinei striukei, tiek saulės akiniams. Beje, tai ir paskutinė proga pamatyti šiaurės pašvaistę, prieš jai pasislėpiant iki rudens.
Vasara (birželis-rugpjūtis)
Jei įsivaizdavai Grenlandiją tik kaip amžino ledo karalystę, vasara tave nustebins – čia saulė šviečia ištisą parą, augalai žydi kaip pašėlę, o temperatūra maloniai svyruoja tarp +5 ir +15 °C. Tai auksinis laikas žygiams, kai gali ištyrinėti kalnus be baimės, kad su kiekvienu žingsniu grimsi į sniegą. Be to, tai geriausias metas valčių turams, kur gali stebėti ledkalnius plūduriuojant kaip gigantiški ledo kubeliai tavo mėgstamame gėrime. O jei mėgsti kultūrą – įvairūs festivaliai ir renginiai leis geriau pažinti vietinius žmones ir jų tradicijas.
Ruduo (rugsėjis-lapkritis)
Dienos trumpėja, bet tai reiškia tik viena – šiaurės pašvaistės šou prasideda. Jei nori pamatyti dangų, nuspalvintą žaliomis ir violetinėmis šviesomis, ruduo yra tavo metas. Temperatūra svyruoja nuo -5 iki +5 °C, tad vis dar galima mėgautis pasivaikščiojimais ir net keliauti laivu, nors ledai jau pamažu ima reikalauti savo teritorijos. Beje, turistų šiuo metu mažiau, todėl gali ramiai grožėtis gamta, nesijausdamas lyg eilėje prie populiariausio Instagram taško.
Žiema (gruodis-vasaris)
Jei nori pamatyti tikrąją žiemą – Grenlandija tą pasiūlys, sniegas girgžda po kojomis, o tamsa apgaubia viską tarsi paslaptis – štai ji, Grenlandijos poliarinė naktis. Saulė čia ilgisi atostogų ir nepasirodo kelias savaites, bet tai tik reiškia, kad šiaurės pašvaistė gali pasirodyti bet kurią akimirką. Temperatūra gali nukristi iki -20 °C, bet jei apsirengsi šiltai, tai nebus jokių problemų.
Pagrindiniai miestai ir regionai
Nuukas (Nuuk)
Nuukas – ne tik Grenlandijos sostinė, bet ir vieta, kur senovinės Inuitų tradicijos gyvena greta šiuolaikinio miesto ritmo. Čia rasi spalvingus namus, besislepiančius tarp kalnų ir fjordų, modernius restoranus, kur galima paragauti šviežiausios žuvies, ir muziejus, pasakojančius apie šimtmečius menančią Grenlandijos istoriją.
Nors miestas nėra didelis (apie 19 000 gyventojų), bet veiksmo netrūksta – kultūriniai renginiai, meno galerijos, net barai ir kavinės, kur vietiniai dalijasi pasakojimais apie gyvenimą Arktyje. Jei nori pajusti tikrąją Grenlandijos dvasią ir pamatyti, kaip inuitų kultūra susilieja su XXI amžiaus pasauliu – Nuukas yra tavo privalomas sustojimas
Lankytinos vietos:
- Grenlandijos nacionalinis muziejus – ypatingai vertingas kultūros židinys, įsikūręs buvusioje seminarijos teritorijoje. Be garsiųjų Qilakitsoq mumijų (XV a. moters ir vaiko mumijos, rastos puikiai išsilaikiusios amžinajame įšale), muziejuje galima pamatyti tradicinių inuitų įrankių, drabužių, valties modelių ir meno dirbinių kolekciją. Ekspozicija apima laikotarpį nuo pirmųjų gyventojų iki šių dienų.
- Katuaq kultūros centras – tai ne tik architektūrinis šedevras, bet ir svarbiausias miesto kultūrinis centras. Jo banguojantis medinis fasadas sukurtas įkvėptas šiaurės pašvaistės ir tradicinių inuitų kailiasodžių. Centre veikia kino teatras, koncertų salė, meno galerija ir restoranas, siūlantis tradicinį grenlandišką maistą.
- Nuuko fjordų sistema – antras pagal dydį fjordų kompleksas pasaulyje. Čia galima išvysti milžiniškus ledkalnius, stebėti kuprius ir pilkuosius banginius (geriausias laikas – nuo birželio iki rugsėjo), taip pat pamatyti ruonius. Vietinės kelionių agentūros siūlo įvairios trukmės plaukimus laivu – nuo kelių valandų iki visos dienos ekspedicijų.
- Kolonihavnen – išsidėstę ryškiaspalviai namai reprezentuoja Grenlandijos kolonijinį periodą. Kiekvienas pastatas nudažytas skirtinga spalva pagal jo paskirtį: geltonai – ligoninės, raudonai – prekybos namai, juodai – policijos nuovados. Šiandien čia veikia kavinės, suvenyrų parduotuvės ir muziejai.
- Godthåb katedra – dar žinoma kaip Nuuk katedra, yra ryškus raudonos spalvos pastatas, tapęs vienu iš miesto simbolių. Ši evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pastatyta neoromantiniame stiliuje ir gali talpinti apie 450 žmonių. Jos viduje galima pamatyti tradicinį inuitų meną, suderintą su krikščioniška simbolika – tai puikus dviejų kultūrų susiliejimo pavyzdys. Bažnyčia tebeveikia ir šiandien, joje reguliariai vyksta pamaldos tiek grenlandų, tiek danų kalbomis.
- Hans Egede paminklas – stovi ant kalvos, iš kurios atsiveria įspūdinga Nuuko fjordo panorama. Ši bronzinė skulptūra vaizduoja norvegų-danų misionierių Hans Egede, kuris 1721 metais įkūrė Nuuką (tuomet vadinamą Godthåb) ir pradėjo krikščionybės sklaidą Grenlandijoje. Dėl savo veiklos jis buvo pramintas „Grenlandijos apaštalu”. Paminklas ne tik primena svarbų istorinį asmenį, bet ir tapo populiaria vieta tarp turistų dėl puikaus apžvalgos taško – nuo čia atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į miestą ir fjordą. Geriausia paminklą aplankyti saulėlydžio metu, kai bronza nusidažo auksinėmis spalvomis.
- Nuuk meno muziejus (Nuuk Kunstmuseum) – tai modernus muziejus, kuriame eksponuojama vietinių menininkų kūryba. Čia galima pamatyti tradicinį Grenlandijos meną, įskaitant drožinius iš kaulo ir akmens, taip pat šiuolaikinę tapybą ir skulptūras. Muziejuje nuolat vyksta keičiamos parodos, pristatančios naujus Grenlandijos menininkus.
- Nuuk Centras (Nuuk Center) – didžiausias prekybos centras Grenlandijoje, kur galima ne tik apsipirkti, bet ir susipažinti su vietine produkcija. Čia rasite tradicinių amatų dirbtuvių, vietinių dizainerių parduotuvių ir restoranų, siūlančių grenlandišką virtuvę.
- Maligiaq fjordas – populiari vieta tarp vietinių žvejų ir turistų. Čia galima išsinuomoti kajaką ir išbandyti tradicinį inuitų plaukiojimo būdą. Fjorde gausu žuvies, todėl tai puiki vieta žvejybai. Vasaros metu organizuojamos naktinės kajako ekskursijos, kai saulė beveik nenusileidžia.
- Inuit Cafe – autentiška kavinė, įsikūrusi istoriniame pastate. Čia galima paragauti tradicinių Grenlandijos patiekalų, tokių kaip ruonių ir banginių mėsa, arktinės menkės, šiaurinis elnias. Kavinėje taip pat vyksta tradicinių valgių gaminimo pamokos.
- Nuuk Botanikos sodas – nors ir nedidelis, bet unikalus, nes tai šiauriausias botanikos sodas pasaulyje. Čia auga vietiniai arktiniai augalai ir gėlės, pritaikę prie ekstremalių klimato sąlygų.
- Malik sporto centras – modernus sporto kompleksas su baseinu, iš kurio atsiveria vaizdas į fjordą. Čia galima ne tik paplaukioti, bet ir pamatyti vietinių sportininkų treniruotes, įskaitant tradicines grenlandiškas sporto šakas.
Ilulisatas
Įsivaizduok, stovi ant uolos krašto, o priešais – milžiniški, sniego baltumo ir mėlynų atspalvių ledkalniai, lėtai dreifuojantys per vandenį. Sveikas atvykęs į Ilulisatą – vietą, kur gamta pasistengė iš peties!
Šis Grenlandijos miestas yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, ir ne be reikalo. Čia plyti Ilulisato ledynas, kuris kasdien „pagamina“ daugybę naujų ledkalnių, didesnių už daugiabučius. Kai kurie jų tokie įspūdingi, kad galėtų būti vadinami tikrais gamtos meno kūriniais.
Vietiniai čia gan atsipalaidavę – juk kai gyveni šalia vieno aktyviausių ledynų pasaulyje, stebėtis kiekvienu „ledukėliu“ nebėra prasmės. O tau, lankytojau, ši vieta garantuoja vieną: čia gamta yra bosas, ir ji žaidžia pagal savo taisykles.
Lankytinos vietos:
- Ilulisato ledynas (Sermeq Kujalleq) – UNESCO pasaulio paveldo objektas ir vienas įspūdingiausių gamtos stebuklų Grenlandijoje. Šis ledynas juda neįtikėtinu 40 metrų per dieną greičiu ir yra produktyviausias ledynas šiaurės pusrutulyje. Kasdien jis į fjordą „pagimdo” apie 46 kubinių kilometrų ledo. Geriausia vieta stebėti ledyną – specialiai įrengti apžvalgos takai ir platformos Sermeq Kujalleq fjorde.
- Sermeq Kujalleq fjordas – vienas įspūdingiausių gamtos stebuklų Grenlandijoje ir UNESCO pasaulio paveldo objektas. Šis fjordas yra unikalus tuo, kad jame galima stebėti nuolatinį ledkalnių „gimimo” procesą: Fjordas tęsiasi 40 kilometrų ir yra Ilulisato ledyno „gimdymo“ vieta. Kai ledynas pasiekia fjordą, didžiuliai ledo gabalai atskyla ir virsta ledkalniais – šis procesas vadinamas „veršiavimu”. Šie naujai „gimę” ledkalniai gali siekti net 1 kilometro aukštį ir sveria milijonus tonų.
- Knud Rasmussen muziejus – muziejus įrengtas garsiojo tyrinėtojo gimtajame name. Ekspozicija pasakoja apie jo ekspedicijas ir atradimus, ypač apie jo keliones per Grenlandiją ir Šiaurės Ameriką, kur jis dokumentavo inuitų kultūrą ir tradicijas. Muziejuje galima pamatyti originalius ekspedicijų įrankius, nuotraukas ir dienoraščius.
- Ziono bažnyčia – pastatyta 1779 metais, yra viena seniausių bažnyčių Grenlandijoje. Jos ryški raudona spalva ir tradicinė architektūra tapo vienu iš labiausiai atpažįstamų Ilulisato simbolių. Bažnyčios viduje galima pamatyti tradicines inuitų menines detales, suderintas su krikščioniška simbolika.
- Kalaaliaraq turgus – gyvas miesto pulsas, kur vietiniai žvejai ir medžiotojai parduoda šviežią laimikį. Čia galima rasti įvairių jūros gėrybių, ruonių ir banginių mėsos, šiaurinių elnių bei tradicinių grenlandiškų patiekalų. Turgus – puiki vieta susipažinti su vietine virtuve ir bendrauti su vietiniais gyventojais.
- Ilulissat Isfjordscenter – 2021 metais atidarytas modernus lankytojų centras, suprojektuotas žymaus danų architekto Dorte Mandrup. Pastatas įspūdingai integruotas į kraštovaizdį ir siūlo interaktyvias ekspozicijas apie ledynus, klimato kaitą ir vietinę kultūrą. Nuo pastato stogo atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į fjordą.
- Sermermiut gyvenvietės liekanos – senovinė inuitų gyvenvietė, esanti 1,5 km nuo Ilulisato. Čia galima pamatyti 4000 metų senumo archeologines liekanas ir sužinoti apie tris skirtingas inuitų kultūras, kurios čia gyveno. Vietovėje įrengtas medinis takas su informaciniais stendais.
- Šunų rogių maršrutai – Ilulisatas garsėja savo šunų rogių tradicijomis. Žiemos metu galima išbandyti tradicinį grenlandišką transportą – kelionę šunų kinkiniu. Vasarą galima aplankyti šunų kiemus ir susipažinti su unikalia grenlandiškų šunų veisle.
- Art Gallery Ilulissat – šiuolaikinio meno galerija, kurioje eksponuojami vietinių menininkų darbai. Čia galima pamatyti tradicinį ir modernų Grenlandijos meną, įsigyti unikalių suvenyrų.
- Ilimanaq gyvenvietė – istorinis žvejų kaimelis, pasiekiamas laivu iš Ilulisato (apie 15 km). Čia išlikę seni kolonijiniai namai, dabar paversti į boutique viešbutį. Tai puiki vieta patirti autentišką Grenlandijos kaimišką gyvenimą.
- Hotel Arctic Igloos – unikalus viešbutis su stikliniais „iglu“ nameliais, iš kurių atsiveria nepaprasti vaizdai į fjordą ir vidurnakčio saulę. Net jei neapsistojate, verta aplankyti viešbučio restoraną su panoraminiais langais.
Sisimitutas
Grenlandijos antras pagal dydį miestas, bet neskubėk įsivaizduoti dangoraižių ir šviesoforų miško. Čia gyvenimas teka ramiai, apsuptas snieguotų kalnų ir fiordų, o vietiniai moka derinti tradicijas su moderniu gyvenimo būdu.
Miestas garsėja tradiciniais amatais – nuo įspūdingų rankų darbo tupilakų (senovinių inuitų talismanų) iki kruopščiai raižytų kaulų ir banginių ūsų dirbinių. Jei ieškai unikalių suvenyrų, čia jų rasi daugiau nei bet kuriame didmiestyje.
Jei esi nuotykių mėgėjas, Sisimitutas tavęs tikrai nenuvils. Žiemą čia gali lėkti šunų kinkiniais per snieguotus tolius, o vasarą – tyrinėti nuostabius Grenlandijos takus, kurie veda per kvapą gniaužiančius kalnus ir pakrantes.
Lankytinos vietos:
- Taseralik kultūros centras – modernios architektūros pastatas, kuris tapo svarbiu kultūrinio gyvenimo centru. Jame yra puiki koncertų salė su 400 vietų, kur vyksta tiek tradicinės grenlandiškos muzikos, tiek šiuolaikinės muzikos koncertai. Centre taip pat veikia meno galerija, kino teatras ir kavinė. Pastato architektūra įkvėpta tradicinių inuitų statinių formų, bet interpretuota šiuolaikiškai.
- Sisimiuto muziejus – unikalus tuo, kad jis išsidėstęs keliuose istoriniuose kolonijiniuose pastatuose. Ekspozicija pasakoja apie regiono istoriją nuo seniausių Thulės kultūros laikų iki šių dienų. Ypač įdomi yra umiako (tradicinės inuitų valties) ekspozicija ir archeologiniai radiniai iš aplinkinių teritorijų.
- Tradicinių amatų dirbtuvės – galima stebėti, kaip vietiniai meistrai dirba su tradicinėmis medžiagomis. Čia galima pamatyti visą gamybos procesą: nuo ruonių kailių apdirbimo iki subtilių papuošalų iš elnių ragų kūrimo. Lankytojai gali ne tik stebėti, bet ir patys dalyvauti trumpuose mokymuose.
- Nasaasaaq kalnas (784 m) – populiariausia vieta žygiams Sisimiute. Kopimas į viršūnę užtrunka apie 4-5 valandas, bet atlygina nepakartojamais vaizdais į miestą, fjordus ir Daviso sąsiaurį. Geriausias laikas kopti yra vasarą, kai kelias mažiau pavojingas ir galima mėgautis vidurnakčio saule.
- Seno uosto rajonas – išsaugojo autentišką kolonijinio periodo atmosferą. Čia galima pamatyti tradicinius žvejų namus, senas valtis ir įrankius. Spalvoti mediniai namai atspindi skirtingas jų paskirtis kolonijiniais laikais – kiekviena spalva turėjo savo reikšmę.
- Šunų kinkinių ir sniego motociklų zona – vieta, kur galima susipažinti su grenlandiškais šunimis ir tradicine transporto priemone. Žiemą čia galima išbandyti kelionę šunų kinkiniu arba pasivažinėti sniego motociklais per snieguotą tundrą. Sniego motociklų turai siūlo skirtingus maršrutus – nuo trumpų pramoginių kelionių iki ilgų ekspedicijų per ledynus. Vasarą – galima aplankyti šunų kiemus ir sužinoti apie šią seną tradiciją. Svarbu žinoti, kad grenlandiški šunys nėra naminiai augintiniai, o darbiniai šunys su ypatingu charakteriu.
- Sisimiut Ski Center – šiauriausias slidinėjimo kurortas Grenlandijoje, siūlantis tiek kalnų, tiek lygumų slidinėjimo trasas. Žiemos metu čia veikia slidinėjimo mokykla, o vasarą trasomis galima keliauti pėsčiomis, mėgaujantis įspūdingais vaizdais.
- Asummiunut paplūdimys – nors tai nėra tradicinis paplūdimys kaip šiltuose kraštuose, tai populiari vieta tarp vietinių vasaros metu. Čia galima stebėti ledkalnius, žvejoti ir mėgautis vidurnakčio saule. Kartais galima pamatyti ruonius ir banginius.
- Teleø radijo stotis – istorinis pastatas, kuriame veikė pirmoji radijo stotis Grenlandijoje. Dabar čia įrengta maža ekspozicija apie komunikacijų istoriją Grenlandijoje.
- Vietinis žuvies turgus – autentiška vieta, kur galima nusipirkti šviežiai sugautos žuvies ir jūros gėrybių. Čia dažnai galima pamatyti, kaip vietiniai žvejai atveža savo laimikį ir jį paruošia pardavimui.
- Blue Church („Mėlynoji bažnyčia”) – viena seniausių bažnyčių Grenlandijoje, pastatyta 1775 metais. Jos mėlyna spalva ir tradicinė architektūra tapo vienu iš miesto simbolių.
- Arctic Circle Trail pradžios taškas – Sisimiutas yra pradžios taškas garsiajam Arctic Circle Trail – 160 km pėsčiųjų takui, vedančiam į Kangerlussuaq. Nors visas maršrutas užtrunka apie 8-10 dienų, galima išbandyti ir trumpesnius jo ruožus.
- Sisimiut amatų mokykla – čia mokoma tradicinių Grenlandijos amatų. Lankytojai gali stebėti studentų darbą ir kartais net dalyvauti trumpuose seminaruose.
Ką siūlo Grenlandija gurmanams?
Grenlandijos virtuvė – tai unikalus Arkties delikatesų ir šiuolaikinės virtuvės derinys.
Tradiciniai patiekalai:
- Suaasat: daugiau nei tik sriuba – tai Grenlandijos nacionalinis patiekalas, atspindintis vietinę kultūrą ir tradicijas. Sriuba verdama iš ruonių, banginių arba šiaurės elnių mėsos, į ją dedama bulvių, morkų, svogūnų ir ryžių. Patiekalas ypatingas tuo, kad junginyje su jūros gėrybėmis naudojami sausumos produktai, sukuriant unikalų skonių derinį. Sriuba tradiciškai gaminama dideliame katile ir yra svarbi bendruomeninių susibūrimų dalis.
- Kiviak: vienas unikaliausių Inuitų virtuvės patiekalų. Jo gamyba – ilgas ir kruopštus procesas. Maždaug 300-500 alkų (mažų jūros paukščių) sudedama į išvalytą ruonio odą, iš kurios pašalintas visas oras. Tada oda užsiuvama ir paliekama fermentuotis po akmenimis 3-18 mėnesių. Fermentacijos procesas sukuria specifinį, intensyvų skonį. Tradiciškai Kiviak valgomas žiemos švenčių metu ir ypač vertinamas šalčiausiais mėnesiais, kai šviežio maisto būna mažai.
- Kalaallit Kaagiat: reprezentuoja saldesniąją Grenlandijos virtuvės pusę. Šis pyragas gaminamas naudojant vietines uogas, kurios auga trumpo arktinio vasaros sezono metu. Dažniausiai naudojamos mėlynės, varnauogės ir bruknės ne tik suteikia pyragui skonį, bet ir aprūpina vitaminais, kurie ypač svarbūs ilgais žiemos mėnesiais. Pyragas dažnai patiekiamas su plakta grietinėle ir papildomu uogų padažu.
- Mattak: ypatingas delikatesas, gaminamas iš narvalinių arba belūgų banginių odos su riebalų sluoksniu. Tradiciškai pjaustomas labai plonais griežinėliais ir valgomas žalias. Šis produktas ypač vertinamas dėl didelio vitamino C kiekio – tai buvo svarbus vitamino šaltinis inuitams žiemos metu, kai šviežių vaisių ir daržovių būdavo sunku gauti. Mattak skonis dažnai apibūdinamas kaip riešutų su jūros gėrybių natomis.
- Qullukkat: rūkytos ruonių mėsos patiekalas, kurio gamyba reikalauja daug patirties ir žinių. Mėsa pirmiausia sūdoma, o tada rūkoma naudojant vietines žoleles ir specifines medžių rūšis, kurios auga Grenlandijos pakrantėse. Rūkymo procesas gali užtrukti kelias dienas, per kurias mėsa įgauna gilų, kompleksišką skonį. Tradiciškai Qullukkat buvo svarbus maisto šaltinis žiemos metu, kai šviežios mėsos būdavo sunku gauti. Šiandien šis patiekalas dažnai patiekiamas specialiomis progomis ir yra svarbi kultūrinio paveldo dalis.
- Reindeer steak (Šiaurės elnių kepsnys): vienas populiariausių šiuolaikinių Grenlandijos patiekalų. Šiaurės elnių mėsa yra vertinama dėl savo liesos tekstūros ir švelnaus, bet išraiškingo skonio. Kepsnys tradiciškai ruošiamas ant atviros ugnies arba keptuvėje, dažnai marinuojamas su vietinėmis žolelėmis. Patiekalas paprastai garnituojamas bulvių koše ar keptomis bulvėmis ir patiekiamas su padažu iš vietinių uogų – mėlynių, bruknių ar varnauogių. Šis padažas ne tik suteikia patiekalui gaivumo, bet ir papildo jį antioksidantais.
- Ammassaat: tradicinis užkandis iš moivos (mažos žuvies rūšies), kuri yra džiovinama šaltame Grenlandijos ore. Džiovinimo procesas yra natūralus – žuvys kabinamos lauke specialiose konstrukcijose, kur jas džiovina šaltas oras ir vėjas. Šis metodas ne tik konservuoja žuvį, bet ir sustiprina jos skonį. Ammassaat yra populiarus užkandis, kurį galima valgyti bet kuriuo paros metu – jis dažnai valgomas kaip užkandis prie alaus arba tradicinės kavos. Šis produktas yra ypač vertingas dėl didelio baltymų kiekio ir omega-3 riebalų rūgščių.
Kelionės maršrutų idėjos po Grenlandiją
Savaitgalio kelionė po Grenlandiją:
- 1 diena Nuuke:
- Ryte: Grenlandijos nacionalinis muziejus ir Katuaq kultūros centras
- Po pietų: pasivaikščiojimas po Kolonihavnen rajoną
- Vakare: vakarienė vietiniame restorane, tradicinių grenlandiškų patiekalų degustacija
- 2 diena:
- Fjordų turas laivu, banginių stebėjimas Nuuko fjordų sistemoje
- Hans Egede paminklo aplankymas saulėlydžio metu
Savaitės kelionė po Grenlandiją:
- 1-2 Nuuke:
- Kultūrinė programa: muziejai, Godthåb katedra, Nuuk meno muziejus
- Maligiaq fjordo tyrinėjimas kajaku
- Apsilankymas vietiniame žuvies turguje
- 3-4 dienos ilulisate:
- UNESCO saugomas Ilulisato ledynas
- Sermeq Kujalleq fjordo apžvalga
- Knud Rasmussen muziejus
- Sermermiut gyvenvietės archeologinės liekanos
- 5 diena Sisimiute:
- Taseralik kultūros centras
- Tradicinių amatų dirbtuvių lankymas
- Seno uosto rajono tyrinėjimas
- 6-7 aktyviam poilsiui:
- Žygiai Nasaasaaq kalne (784 m)
- Šunų kinkinių safaris (žiemos metu)
- Arctic Circle Trail pradžios taško aplankymas
Dviejų savaičių kelionė po Grenlandiją:
- 1-3 dienos Nuuke (sostinės kultūra ir gamta)
- 4-6 dienos Ilulisate (ledynai ir fjordai)
- 7-8 dienos Sisimiute (tradiciniai amatai ir žygiai)
- 9-10 dienos Uunartoq (karštosios versmės)
- 11-12 dienos Qeqertarsuaq saloje (vulkaninės uolos, augalija)
- 13-14 dienos Tasiilaq regione (kalnai ir fjordai)
Grenlandija stebina savo gamta
- Ilulisato ledynas – Kaip ir minėjau – vienas aktyviausių ir įspūdingiausių ledynų pasaulyje. Jo „veršiavimosi” procesas (kai nuo ledyno atskyla ledkalniai) yra toks intensyvus, kad per metus į fjordą patenka apie 46 kubinių kilometrų ledo – to užtektų aprūpinti gėlu vandeniu visus JAV gyventojus metus laiko. Ledyno judėjimo greitis – apie 19 metrų per dieną – yra vienas greičiausių tarp visų ledynų. Nuo specialiai įrengtų apžvalgos takų galima stebėti šį įspūdingą reiškinį ir girdėti griausmingą ledynų skilimo garsą.
- Grenlandijos ledyninis skydas – milžiniškas gamtos fenomenas, kurio amžius siekia šimtus tūkstančių metų. Šis ledo masyvas yra toks didžiulis, kad jo svoris net įlenkia žemės plutą po savimi. Mokslininkai čia atlieka svarbius klimato kaitos tyrimus, nes ledyne „įšaldyta” informacija apie Žemės klimato istoriją. Jei visas šis ledas ištirptų, pasaulinio vandenyno lygis pakiltų apie 7 metrus.
- Fjordų sistemos – unikalios savo mastu ir biologine įvairove. Šie gilūs vandens keliai, išraižyti ledynų, sukuria ypatingas sąlygas įvairiems jūrų gyvūnams. Čia galima stebėti įvairias banginių rūšis, įskaitant grenlandinius, kuprius ir baltuosius banginius. Fjordų vandenys taip pat yra svarbūs žuvų migracijos keliai.
- Tunulliarfik fjordas – ypatingas tuo, kad čia susitinka Grenlandijos istorija ir gamta. Šioje vietoje X amžiuje įsikūrė Erikas Raudonasis ir kiti vikingai. Žalieji slėniai (kurie davė salai „Grenlandijos” vardą) vis dar išlieka vieni derlingiausių vietų saloje. Archeologiniai kasinėjimai čia atskleidžia įdomių detalių apie vikingų gyvenimą Grenlandijoje.
- Scoresby Sund – didžiausias ir vienas įspūdingiausių fjordų kompleksų pasaulyje. Jo šakotų kanalų sistema sudaro unikalią ekosistemą, kur susitinka arkties ir subarktinė klimato zonos. Čia galima pamatyti muskusinius jaučius, poliarines lapes, o vandenyse – įvairias ruonių rūšis. Fjordo krantai išsiskiria stačiomis uolų sienomis, siekiančiomis net kilometro aukštį.
- Uunartoq karštųjų versmių lagūna – unikali vieta pietų Grenlandijoje, kur galima maudytis natūraliuose karštuose šaltiniuose, apsuptuose ledkalnių. Vandens temperatūra siekia 37-38 laipsnius Celsijaus, o aplinkui atsiveria nepakartojami vaizdai į fjordus ir ledkalnius.
- Kangerlussuaq tundra – didžiausias ledo nepadengtas regionas Grenlandijoje, garsėjantis savo laukiniais muskusiniais jaučiais ir šiaurės elnių bandomis. Čia taip pat galima pamatyti arktines lapes, baltuosius kiškius ir daugybę paukščių rūšių. Vasarą tundra nusidažo ryškiomis spalvomis dėl žydinčių arktinių augalų.
- Qeqertarsuaq sala (Disko sala) – vulkaninės kilmės sala, išsiskirianti bazaltinėmis uolomis ir karštaisiais šaltiniais. Sala garsėja savo unikalia augalija – čia auga net 500 skirtingų augalų rūšių. Žiemą sala tampa puikia vieta stebėti šiaurės pašvaistę.
- Ikka fjordas – unikalus fjordas, kuriame po vandeniu yra mineralinių kolonų „miškas”. Šios kolonos susiformavo dėl specifinių geologinių sąlygų ir yra vienintelės tokios pasaulyje. Jos gali siekti net 20 metrų aukštį.
- Narsarsuaq oazė – viena žaliausių Grenlandijos vietų, kur auga reti arkties augalai ir net nedideli beržų miškai. Šis regionas dar vadinamas „Grenlandijos sodu” dėl palyginti švelnaus mikroklimato.
- Sermilik fjordas – vienas aktyviausių fjordų ledkalnių prasme. Čia suteka trijų didžiųjų ledynų ledai, sukurdami nuolat besikeičiantį ledkalnių „labirintą”. Tai populiari vieta tarp kajakų entuziastų ir fotografų.
- Tasiilaq regionas – rytų Grenlandijos perlas, garsėjantis dramatiškomis kalnų grandinėmis, giliais fjordais ir izoliuotomis inuitų gyvenvietėmis. Čia galima rasti vienus gražiausių pėsčiųjų takų Grenlandijoje.
Praktiniai patarimai, kurie padės pasiruošti į Grenlandiją
- Transportas: Transportas Grenlandijoje yra labai specifinis – tarp gyvenviečių nėra sausumos kelių, todėl pagrindinis susisiekimas vyksta oru arba vandeniu. Air Greenland vykdo reguliarius skrydžius tarp pagrindinių miestų, o pakrančių laivai (Arctic Umiaq Line) jungia pakrantės gyvenvietes. Žiemą kai kuriose vietose naudojamos šunų rogės ar sniegomobiliai. Svarbu iš anksto planuoti keliones, nes dėl oro sąlygų tvarkaraščiai gali keistis.
- Kalba: turistiniuose regionuose nėra didelė problema, nes anglų kalba plačiai vartojama, ypač viešbučiuose, restoranuose ir su turizmu susijusiose vietose. Tačiau verta išmokti keletą pagrindinių žodžių grenlandų kalba – tai padės bendrauti su vietiniais ir parodys pagarbą jų kultūrai.
- Atsiskaitymas: kortelėmis įmanomas didesniuose miestuose – Nuuke, Ilulisate, Sisimiute. Tačiau mažesnėse gyvenvietėse geriau turėti grynųjų pinigų (Danijos kronas). Ne visos kortelės priimamos, todėl rekomenduojama turėti Visa arba MasterCard.
- Internetas: lėtas ir brangus dėl sudėtingos infrastruktūros. Wifi rasite viešbučiuose ir kai kuriose kavinėse, tačiau greitis gali būti ribotas. Mobilusis internetas yra brangus, todėl verta iš anksto pasirūpinti eSIM, vietiniu planu arba apriboti duomenų naudojimą.
- Apranga: ypač svarbus aspektas – net vasarą temperatūra retai pakyla virš 10°C. Būtina turėti:
- Neperšlampamą viršutinį sluoksnį
- Šiltus viduriniuosius sluoksnius (fleece, vilna)
- Kepurę, pirštines ir šiltą šaliką
- Vandeniui atsparius batus
- Saulės akinius (dėl sniego atspindžių)
- Sveikatos draudimas: privalomas ir turi apimti evakuacijos galimybę. Medicinos paslaugos Grenlandijoje yra ribotos, rimtesniais atvejais gali prireikti evakuacijos į Daniją ar Islandiją. Draudimas turi padengti:
- Medicininę evakuaciją sraigtasparniu
- Gydymą užsienyje
- Kelionės atšaukimo išlaidas dėl oro sąlygų
Grenlandija garsėja savo unikaliais renginiais, kurie atspindi vietos kultūrą, gamtą ir bendruomenės dvasią:
- Saulės sugrįžimo šventė (Return of the Sun Festival): sausio mėn. – tradicinė šventė ir emociškai svarbi vietiniams gyventojams. Po ilgos poliarinės nakties, kuri kai kuriuose regionuose trunka iki 3 mėnesių, pirmieji saulės spinduliai sutinkami su didžiuliu džiaugsmu. Šventė prasideda anksti ryte, kai žmonės susirenka aukščiausiose vietose stebėti saulės pasirodymo. Vėliau vyksta tradiciniai renginiai:
- Bendruomeninės vaišės su tradiciniais patiekalais
- Būgnų šokiai ir dainos, pasakojančios apie saulės reikšmę
- Vaikų žaidimai ir tradicinės sporto varžybos
- Pasakų sekimo vakarai, kai vyresnieji dalijasi istorijomis apie saulę
- Nacionalinė diena: birželio 21 d. – ne tik oficiali šventė, bet ir vasaros saulėgrįžos šventimas. Ši diena pasižymi:
- Tradiciniais tautiniais drabužiais, kuriuos dėvi ir jauni, ir seni
- Kakilisaat šokiais – tradiciniais grupiniais šokiais
- Kaffemik tradicija – kai šeimos kviečia svečius į namus kavai ir tradiciniams užkandžiams
- Sporto varžybomis, įskaitant tradicines disciplinas kaip virvės traukimas ar ruonių odos traukimas
- Naktiniais koncertais po vidurnakčio saule
- Arctic Sounds: balandžio mėn. – Sisimiute tapo svarbiu kultūrinio dialogo tašku. Festivalio programa apima:
- Tradicinius gerklės dainavimo pasirodymus
- Šiuolaikinės muzikos koncertus, kur tradiciniai instrumentai derinami su moderniais
- Muzikos kūrimo dirbtuves
- Kultūrinius mainus tarp vietinių ir tarptautinių muzikantų
- Jaunimo muzikos programas
- Nuuk Nordisk Kulturfestival: spalio mėn. – išsiskiria savo mastu ir įvairove:
- Teatro pasirodymai keliomis kalbomis
- Šiuolaikinio šokio spektakliai
- Literatūros skaitymai ir autorių susitikimai
- Vizualaus meno parodos
- Gatvės meno renginiai
- Kulinarijos dirbtuvės su Šiaurės šalių šefai
- Nuuk Snow Festival: kovo mėn. – meno renginys, kur gamta tampa kūrybos įrankiu:
- Tarptautinės sniego skulptorių komandos
- Naktinis skulptūrų apšvietimas, sukuriantis magišką atmosferą
- Interaktyvios sniego instaliacijos vaikams
- Ledo skulptūrų kūrimo pamokos
- Fotografijos konkursai