Mano patirtis Vipassana meditacijos kursuose (tylos stovykla)

Ką tik grįžau iš Goenka Vipassana meditacijos kurso – tų garsiųjų tylos stovyklų– ir jaučiu, kad turiu pasidalinti savo patirtimi. Manau, kad mano istorija galėtų būti naudinga tiems, kurie svarsto apie tokį žingsnį arba tiesiog domisi šia praktika.

Kas tai per kursai?

Pirmiausia – kas gi tai per kursai? Tai 10 dienų trukmės intensyvūs meditacijos užsiėmimai, kuriuose laikomasi visiškos tylos. Taip, – 10 dienų tylėjimo, be telefono, be knygų, be jokio kontakto su išoriniu pasauliu. Atsikeli ketvirtą valandą ryto ir visą dieną medituoji. Kai kurie meditacijos kursai trunka ir ilgiau, bet įprastas yra būtent 10 dienų.

Vipassana meditacijos centras

Pirmieji iššūkiai: miegas ir drausmė

Vienas iš labiausiai pribloškusių dalykų – miego poreikis tiesiog išgaruoja. Paprastai miegu 8 valandas per naktį, bet per paskutinį kursą miegojau vos 4 valandas ir jaučiausi puikiai. Tai labai dažnas reiškinys meditacijų metu – kai protas yra giliai susikaupęs, tiesiog nereikia tiek daug miego. Nežinojau apie tai prieš pradėdamas, ir tik pasibaigus, kai pasidalinau savo patirtimi su kitais, labiau patyrusiais meditatoriais, jie juokavo, kad tai visiškai normalu.

Tačiau turiu įspėti – šie kursai turi tam tikrų keistokai kultinių bruožų. Nors jie skelbiami kaip nesusiję su jokia religija, ten yra daug griežtų taisyklių. Pirmame mano kurse man buvo daroma pastabų dėl to, kad salėje dėviu šortus – mano keliai matėsi, o tai buvo neleidžiama. Vėlesniame kurse gavau pastabą dėl to, kaip vaikščiojau. Turi būti visiškai tylus.

Sunkumai

Suprantu, kad tam tikra tvarka reikalinga, bet – kartais tai tikrai primena kultą. Yra griežtos taisyklės, kurių turite laikytis. Pavyzdžiui, jie nenori, kad išeitumėte anksčiau laiko. Jei mato, kad jūs psichiniu sunkumų turite, leis išeiti, bet kitaip bandys jus įtikinti pasilikti.

Pirmame kurse sėdėjau salės gale, nes paprašiau kėdės (vyrai sėdi kairėje pusėje, moterys – dešinėje). Per tuos 10 dienų 80 procentų vyrų pamažu išnyko – tiesiog paliko kursą. Ir tai suprantama, nes tai TIKRAI sunku.

Pateki į negatyvių minčių ratus, iš kurių negali pabėgti, nes nėra jokių išorinių dėmesio blaškiklių, kaip įprastame gyvenime. Staiga supranti: „aš visą gyvenimą naudojausi prietaisais, kurie atitrauktu mato dėmesį, kad pabėgčiau nuo negatyvių minčių ir emocijų, o dabar tos galimybės neturiu.”

Būkite pasirengę, kad tai bus sunku. Verkiau abiejuose kursuose. Per paskutinį verkiau salėje – tikrai verkiau kaip kūdikis. Tai emociškai labai, labai sunku. Tikras psichologinis išbandymas.

Fizinis iššūkis

Tai ne tik emociškai sunku – tai ir fiziškai sunkus patyrimas. Sėdėti daug valandų per dieną yra tikrai keblu. Yra vadinamos „tvirto ryžto sesijos”, kai sėdi valandą ir negali pajudėti. Tai labai skausminga.

Teisingas nusiteikimas

Eikite į kursą su mintimis, kad galite visada tobulėti, visada įveikti sunkumus, ir kad kas benutiktų, bus gerai. Nemanykite apie patirtis kaip „blogas” ar „toksiška”. Manykite apie jas kaip apie „sudėtinga” – kaip apie kliūtis, kurias reikia įveikti kelyje į priekį.

Rizika ir nauda

Yra atliktų tyrimų, kurie rodo, kad tam tikras skaičius žmonių, praktikuojančių intensyvią meditaciją, susiduria su rimtomis psichinės sveikatos problemomis – ne visam laikui, bet bent jau kelioms savaitėms ar mėnesiams po kurso. Tai kažkas panašaus į psichozę.

Budistų bendruomenėse sakoma: „Be purvo – nėra lotoso” arba „Jei medis siekia dangaus, jo šaknys turi siekti iki pragaro.” Šie posakiai perteikia idėją, kad turi pereiti daug kančios, skausmo ir sunkių emocijų apdorojimo, kad gautum meditacijos naudą.

Taip, bus „nukentėjusiųjų” – kaip ir bet kurioje veikloje. Jei treniruojiesi sporto salėje, keli svorius ar bandai tapti greitesniu bėgiku – tam tikras žmonių skaičius susižeis, nors veikla iš esmės yra naudinga. Tai pavojinga, jei žiūri į kraštutinius atvejus. Bet aš nemanau, kad tai turėtų tave atgrasyti nuo sporto, ir nemanau, kad tai turėtų atgrasyti nuo meditacijos. Tai tiesiog proceso dalis.

Kaip ir visa, kas vertinga gyvenime, turi pereiti per skausmą. Sporto salių lankytojų moto „Be skausmo nėra rezultato” yra teisingas – ir tai taikytina meditacijai.

Technikos galybė

Pati technika yra stebuklinga. Ji yra nepaprastai galinga. Žinau, kad skambu kaip pamokslininkas, bet manau, kad daugelis tiesiog turi šią idėją jog vienintelis kelias į gerą gyvenimą – uždirbti daugiau pinigų, gauti prestižinį darbą, kopti karjeros laiptais, tapti populiariu, turėti didelį namą ir daug materialinės sėkmės.

Technika parodo, kad tavo gyvenimas neturi būti visiškai priklausomas nuo istorijos, kurią pasakoji sau galvoje. Priežastis, kodėl tie materialūs dalykai atrodo tokie vertingi – jie pagerina tavo vidinę būseną. Gyvenimas yra daug lengvesnis, kai gali pasakyti: „Aš turtingesnis už savo kaimyną, aš tiek daug pasiekiau, savimi didžiuojuosi.” Kai galvoje yra pozityvios mintys – gyvenimas yra geras.

Bet kita medalio pusė yra ta, kad jei pasikliauni ta istorija, kai galvoje vyksta išgyvenimai – turėsi prastą gyvenimą. Jei galvoji: „Kodėl tas žmogus taip su manimi kalbėjo?”, „Kodėl mane atleido iš darbo?”, „Kaip aš sumokėsiu sąskaitas?” – jei galvoji šias neigiamas ar stresines mintis, tavo gyvenimas bus blogas.

Meditacija kaip kitas kelias

Meditacija tiesiog suteikia tau kitą kelią – palikti tą istoriją, tiesiog ją stebėti, matyti ją tokią, kokia ji yra – kylančią kaip dar vieną sąmonės objektą – ir rasti ramybę nepaisant istorijos, kurią vykdai.

Žinau, kad tai skamba abstrakčiai. Bet kai tiesiog stebi tą istoriją tokią, kokia ji tikrai yra, ir matai ją, tai tarsi būtum buvęs įsitraukęs į baisų teatrinį spektaklį – Šekspyro pjesę – sėdėdamas auditorijoje, visiškai pasinėręs į veiksmus, jaučiant visas neigiamas emocijas, matant mirštančius personažus. Ir staiga pamati, kad sėdi už spektaklio ribų, ir tai tiesiog gražus spektaklis priešais tave.

Tai ir yra Vipassana – „aiškus matimas”. Ir tai nuostabu, nes meditacijos tikslas nėra atsikratyti minčių. O tai reiškia, kad gali medituoti nuolat – dušo metu, valgydamas, sėdėdamas, filmuodamas video. Jei atkreipiu dėmesį, galiu aktyviai medituoti ir matyti minčių srautą.

Ar verta?

Tai apibendrintų mano mintis apie meditaciją: didžiulė nauda, bet tai neateina be rizikos.

Ar turėtum dalyvauti tokiame kurse? Aš tiesiog tai daryčiau, jei tave domina proto prigimtis, jei nori įsigilinti apie savo mintis ar apie šį gyvenimą. Tai ir mane paskatino – domėjimasis šiuo pasauliu ir patirtimi tokia, kokia ji yra. Yra daug klaidinančių būdų suvokti pasaulį, kuriuos perpjauni su meditacija. Mane skatino tiesos siekimas, o ne gerovės siekimas.

Paskutinė diena – meilės ir gerumo meditacija

Paskutinę dieną praktikuoji kitokią techniką, vadinamą meilės ir gerumo meditacija arba „metta” meditacija. Tai vienas iš vertingiausių kurso dalykų.

Sėdi ir visą dieną sutelki dėmesį į visas būtybes pasaulyje, linki joms gero, ugdai geranoriškumo ir gerų linkėjimų jausmus jiems. Linki jiems laimės ir ramybės, linki, kad jie būtų laisvi nuo kančios. Jauti tai giliai savo būties šerdyje.

Ir ugdai šį jausmą ne tik žmonėms, kuriuos mėgsti, bet ir žmonėms, kurių nemėgsti – žmonėms, kurie tave įskaudino, kurie padarė tau žalos.

Tą dieną girdi verkimą ir ašaras, sklindančias per salę – ne tik iš moterų pusės, bet ir iš vyrų pusės. Ir tai ne tik siaurai nusiteikę „hipiai”, kurie verkia. Tai stiprūs vyrai ir stiprios moterys, įveikdami tiek daug nuoskaudos, priešiškumo, kurį jautė kitiems žmonėms, ir tiesiog tai palieka. Tai tokia išlaisvinanti patirtis.

Prieš kelionę į Indiją – gauk informacijos apie šalį!