Maža sala su dideliu pasauliu bei kasdienybė tarp betono ir vandens

Sala, kuri savo dydžiu prilygsta futbolo aikštei, tačiau joje gyvena apie 800 žmonių. Tai ne išgalvota vieta, o realybė – Santa Cruz del Islote, esanti netoli Kolumbijos krantų. Ji laikoma tankiausiai apgyvendinta sala pasaulyje, kur gyventojų tankumas net dešimt kartų didesnis nei perpildytame Kinijoje, Honkonge.

Nepaisant ankštumo, bendruomenė čia stipri. Policijos nėra, bet ir nereikia – vietos gyventojai sako, kad vagysčių ar smurto beveik nebūna, nes visi pažįsta vieni kitus ir jaučiasi kaip viena didelė šeima.

Gyvenimo sąlygos

Sala yra visiškoje atskirta – kelionė valtimi užtrunka apie dvi valandas. Čia yra tik keturios gatvės, o visa teritorija padengta betonu. Saloje nėra automobilių ar motociklų.

Gyvenimo sąlygos saloje yra itin sunkios:

Vienoje patalpoje gyvena vidutiniškai 10 žmonių;
Dėl vietos stokos namai statomi labai arti vienas kito, kartais netgi vienas ant kito;
Gyventojai neturi oficialių žemės nuosavybės dokumentų ir stato namus kur tik randa laisvos vietos;
Pastatai taip supinti, kad kartais žmonės turi eiti per svetimus namus, kad pasiektų kitą salos pusę;

Pagrindinės problemos saloje

Vanduo – prabangos prekė

Jei kažkur pasaulyje žmonės įpratę tiesiog atsukti čiaupą, čia toks patogumas yra pamirštas. Saloje nėra vandentiekio, todėl kiekvienas lašas lietaus yra aukso vertės. Vanduo renkamas į specialius rezervuarus, o sausros laikotarpiais (kartais trunkančiais iki 8 mėnesių) jis skirstomas itin atsakingai. Kartais vandens tiekia Kolumbijos laivynas, tačiau tai nutinka ne visada, todėl lietaus dienos čia švenčiamos.

Elektra tik trumpam

Santa Cruz del Islote elektra yra prabanga, kuria galima džiaugtis tik keletą valandų per dieną. Saulės baterijos aprūpina salą energija nuo vidurdienio iki pavakarės – žinoma, jei oras geras. Kai saulė nusileidžia, viskas paskęsta tamsoje, ir žmonės tenkinasi žvakių šviesa arba mobiliaisiais telefonais, kuriuos įkrauti spėja tik dieną.

Atliekos

Saloje nėra nei sąvartynų, nei šiukšlių tvarkymo sistemos, todėl daugelis atliekų tiesiog atsiduria jūroje. Plastikas, stiklo duženos ir kitos šiukšlės tapo kasdiene gyvenimo dalimi, nors vietiniai supranta, kad tai kenkia jų pačių gerovei.

Gyvenimas tarp jūros ir svajonių

Nepaisant sudėtingų sąlygų, gyvenimas Santa Cruz del Islote verda. Vaikai lanko vienintelę mokyklą saloje, kurioje dirba 12 mokytojų. Nors daugelis nebetęsia mokslų, jų svajonės – didelės. Daugelis berniukų ir net mergaičių svajoja tapti futbolininkais ir žaisti už garsiausias pasaulio komandas.

Pagrindiniai pragyvenimo šaltiniai – žvejyba, turizmas ir paslaugos atvykstantiems smalsuoliams. Kasdien salą aplanko šimtai turistų, mokančių už įėjimą 2,5 dolerio. Nors žvejyba ilgą laiką buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, jūros tarša ir peržvejojimas privertė daugelį žuvį importuoti iš Kolumbijos.

Kodėl niekas neišvyksta?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad gyvenimas šioje saloje – tikras iššūkis, tačiau vietiniai nenori jos palikti. Jie gimė ir užaugo šioje mažytėje bendruomenėje, kur visi vieni kitus pažįsta ir palaiko.

„Aš praleisiu visą savo gyvenimą šioje saloje. Čia gimiau ir užaugau. Čia ir mirsiu,“ – sako vienas iš gyventojų vaizdo įraše: