Izraelis. Dangūs ir dykumos. 1 dalis. Pratarmė (pradėk nuo jos, taupydamas laiką)

Izraelis dykumos

Na visos kelionės vis man tenka kitokios. Ir man ši kelionė buvo išskirtinė. Kaip ir visos kitos. Tačiau ši, tai bus pirmoji apie kurią viešai noriu prabilti. Iš tikro, tai nesu koks ten literatūros specialistas ar taikantis tuos stilius, taip kad kritikos man nereikia, rašau savo malonumui ir žmonėms, kurie mane supras. Taigi kodėl tik dabar kilo mintis aprašyti? Šiaip jau ilgai mąsčiau kažką pradėti kelti į soc. erdves, tačiau niekaip nesugebėjau prisiversti to, nes visad atrandu, kaip kitaip galima laiką švaistyti. Taigi, dabar grįžęs su savo kelionės draugu Gvidu aš pasakysiu, jog neturėjau nė vienos laisvesnės akimirkos ir nenoriu ir vėl įleisti šaknis į kėdę ir skrolinti feisbuką iš neturėjimo, ką veikti. Pasižadėjau sau, jog šiandien, kad ir kaip vėlai nueisiu miegoti aš parašysiu apie tai ką bičai, kaip aš veikia laisvalaikiu ir šiaip, kad pabėgt nuo problemų. Gal tai ne būdas jas spręsti, bet padeda. Na gal jau per ilgai čia svaigstu su ta pratarme, tačiau noriu priminti, kad kritika nedomina. Tai manyčiau kiekvieno pasirinkimas skaityti tai, kas čia parašyta ar eiti tiesiog tolyn savo reikalų. Tai vat. Šį pirmą ir, nežinau, gal ir paskutinį kartą užsiminsiu apie visus užkulisius kilusius šioje kelionėje į Izraelį kartu su likimo kolega Gvidu.

Izraelis: Kelionės pasiruošimas

Bilietų pirkimas

Na va. Užmatyti bilietai į Izraelį vos už kelis eurus. Kaina už tiesioginius bilietus į įžymųjį Izraelį nepasirodė labai didelė – 65 eurai. Kaip į tokią vietą, net man, tokiam taupiam žmogui pasirodė tikrai nebrangu. Dažniausiai apsiemu bilietais iki 40 eurų į abi puses, bet čia gi jau 10 valandų ore, vis kuras ne pigus.

Turiu bilietukus. Neturiu draugų. Tai ką gi, puoliau į technologijas ir pasitelkiau Facebook’ą. Žinau, kad beveik visi draugų sąraše mėgstantys pakeliauti ar šiaip pasileist plaukus, tad sugalvojau pasidalinti šia tobula žinia, jog yra galimybė įgristi vienas kitam leidžiant laiką 24/7 Izraelyje. Nepatikėjau, kad taip greitai atsirado krūva susidomėjusių mano „pasiūlymu”. Į kelionę turėjome vykti trise – Rūta, Gvidas ir kaip žinoma – aš. Dar neprasidėjus kelionei prieš kelias savaites, supažindinau du savuosius ir jau galvojau, kad tikrai bus geras nuotykis čia mums. Nuvarėm kaip tikri bomžtripininkai į Kavinę „49″. Kas nežino, tai kalbu apie tokį barą, kuris šviesas laiko iki 22 ar vidurnakčio. Žodžiu alus 1,2 euro arba 5 shekeliai. Susipažinome, apsitarėme nuo ko pradėsim, kur gyvensim, kada ir kokių priemonių imsimės, žodžiu, užsivedėme.

Grupės kūrimas

Su chebra buvo nutarta sukurti grupelę feisbuke, kad dalintumėmės savo norimais taškais žydų krašte ir kad šiaip kažkas judėtų. Deja, pradėjom veikti tik po savaitės, kai jau supratom, jog nieks už mus nesukramtys, jei ne mes patys. Pasidarėme preliminariai eskizą, ko norim. Asmeniškai, tai maniškis prioritetas buvo Tel Avivas. Žinoma, pridėjome ir Jeruzalę, Eilatą, Nazaretą, Betliejų, Be’er Sheba ir visas jūras. Aišku ribų brėžtis nereikia, bet tikrai persistengėme su planais, sakyčiau. Galutinis maršrutas buvo tiesiai iš karinės bazės trenktis į negyvąją jūrą prileist savų molekulių ir mestis pas kažką į būstą, tęsiant kitas 2 dienas Tel Avive ir dar dvi Jeruzalei su Betliejumi. Užbaigti mąstėm Eilate, kur ir buvo netoli mūsų lėktuvas atgal. Paminėsiu tik miestus, nes nėra reikalo kalbėti čia apie tai, kas liks neužbaigta ir net nepradėta.

Nakvynės paieška Tel Avive, Jeruzalėje ar Eilate?

Prasidėjo mano ir Rūtos pasidalijimas miestais, kad galėtume greičiau susirasti stogą virš galvos visas septynias dienas. Mano misija buvo rasti vietelę prie negyvosios jūros, kur vien viešbučiai arba kaimukai ir Jeruzalei, kurių didelė dauguma Ortodoksai žydeliai. Rūtai teko kurortinis miestas Eilatas ir saulėtasis Tel Avivas. Iš pradžių per daug galvos nesukome. Laiko dar daug, nei Kalėdų nebuvo berods, tai tikrai nesivarginau ieškoti, esu linkęs viską daryt paskutinę minutę.

Iššūkiai prieš kelionę į Izraelį

Gerai. Jau naujieji metai, o mes neturim, kur liūliuot savo bomžtripį. Niekur. Neatsirado nei vienas susidomėjęs trimis lietuvaičiais. Verčia sunerimti labiau prie visų keistenybių, kuriuos prisiskaitėm apie Izraelį. Aišku, nebuvau per daug įsitempęs, nes esu pratęs, jog viskas savaime susitvarko. Nelabai geras dalykas, nes taip aklai pasiduodamas likimui gali kartais jau nebežinoti, kur dėtis. Bet čia jau apie kitus dalykus.

Couchsurfing paieška

Pradėjau daugiau siuntinėti Couchsurfing prašymų, kad priimtų tris fainus varguolius svetimoj šalyj. Ir ką jūs sau manot, radau vaikinuką save pasivadinusį Ažuolu. Gal jį užkabino mano paminėjimas, jog ir mes čia Ažuolų turim, tačiau patikom, turbūt. Ir mums jis patiko, bet apie Ąžuolus vėliau.

Kelionės rizikos

Plačiau dabar apie problemas, kurias vertė biški susimąstyti ar tikrai verta vykti. Rūta buvo tas žmogus, manau, kuris labiausiai domėjosi, kas vyksta Izraelyje ir ji bandė įsivaizduoti kaip gi ten mums seksis. Pasirodo, pasiskaičius į mūsų Izraelio chatą priėjo minčių, jog tranzuot mums ten nekažką paeis, atsiliepimai nekokie šiais laikais. Tuo pat minų laukai, teroristai iš Palestinos ir žemesnėse vietose potvyniai.

Transporto klausimai

Susimąstėmė net apie mašinos nuoma, tačiau kai pamatėme, jog nei vienas neturim 2k štukiuKredininėje, ar pačios kreditinės, tai ši mintis atšoko. Kelionė neužilgo, turim pokolkas tik vieną vietą kur nakvoti, pavojui pakeliui. Taip iš šono pažiūrėjus, ką aš ir stengiausi padaryti mane šiek tiek vertė susimąstyti ir išsiųsti absoliučiai visiems aktyviems nariams žinutę butelyje, jog mums p**zdec. Pasirodo, po to teko daug jų atšaukti, nes mano darbas buvo atliktas. Radau visai kaip pasirodė, prilaikanti mums, tad atlikęs savo darbą, toliau galėjau čilinti iki kelionės.

Paskutinės dienos prieš kelionę

Gal 3 dienos iki kelionės. Rūtai nekažkas su temperatūra ir taip atrodo, jog keliausim tik dviese su Gvidu. Nepradžiugino mane tokios žinios, todėl, jog žinojau, kad Rūta nerado nieko Avive ir Eilate. Žinot, kai žinai, kad yra spaudimas, tai tu tikrai gali atlikti kažką paprastoje situacijoje atrodančio neįmanoma. Kad ir dabar rašau antrą puslapį ir visiškai nesijaudinu, jog nebus šiandien tikrai kelionės visos čia ekrane. O taip yra todėl, jog nejaučiu spaudimo. Nėra termino šioj situacijoje. Čia kaip studentas ir paskutinė naktis prieš egzaminą. Pradėjau domėtis alternatyvomis Tel Avivo ir Eilato, kur jeigu ką būtų galima apsistoti ir už šekelius ir jeigu nieks nestotų, kiek autobusai ir panašiai.

Atėjus paskutintai dienai prieš kelionę, susimečiau reikalingiausius daiktus kaip pasas, miegmaišis, kilimukas,šepetukas, rankšluostis, penkios poros triusanų su kojinėm, 3 maikės, šortai, sweatpantsai ir ilgas paltas. Su Gvidu sužinojome, jog jau tikrai galime nelaukti Rūtos ir turėsim kažkaip kapstytis tik mes. Na toks šaltas dušas nebuvo malonus, tačiau buvo gera žinoti, jog bent pirmą dieną turime, kur nusiprausti ir padėt galvas. Visgi nusprendėme palikt miegmaišius ir kilimėlį, dėl vietos reikmės bomžmaistui ir mūsų beprasmiško bandymo kartu susitikus išsiuntinėt CSurfingo anketų sekmės. Nespėjome sulaukti nei pusė valandos, kada sulaukėme iš atsakymo iš mano išsiųstos žinutės į Tel Avivą. „ Tu pažėk, koks jis senas. Kiek jam? 23 tik? Keista. Tai turbūt daug geria..“ taip aptarėme mūsų būsimą draugą suteikusi mums vilties, jog ant žemės visgi neteks miegoti, nes kur buvom be vietos tai tik kelionės gale, Eilate. Nelinkę buvom tiek toli galvoti.

Apsipirkimas prieš kelionę į Izraelį

Reklama Maximai. Užbėgom į Akro prekybcentrį pasižvalgyti, ko čia gero įsimesti, nes spėjom pasidomėt, jog bomžturą turim pradėt jau Lietuvoje. Apsipirkti gan nebuvo sunku. Esu tripinęsmenesiukui, tad jau numaniau, ko gali reikėti. Prisipirkom rūkytų dešrų, tokio pat sūrio, riešutukų, sausų dribsnių ir, žinoma, bomžpakių. Koks bomžtripas be bomžų ir studentų sriubos. Taip pat paėmėm, kelis gabaliukus džiugo sūrio mūsų vietiniams, kurie visgi priglaus mus. Tipo kiek žinau, džiugo sūris tai prestižas, ne riebalų mišinys, kurį tepi ir kvieti vėžį nesidrovėt. Patys likom prie kažko panašaus į ta tepinuką. Dar pasiėmėm padažiukų, kad nejausti tų keistų skonių, tačiau labai apsidūrėm, dėl to kad tai kaip ir skystis, kurį teko palikti namuos. Daugiau neatsimenu ir prašau išrišimo. Tad. Parduotuvėje palikome apie 15eurų nuo galvos. Visai normaliai apsisukome, skaitant, kad Lietuvoje irgi nėra pigu… Na bent jau mes taip galvojome prieš Izraelį. Pasiemiau 2 pakelius Pall Malio, kas man visai skaniai rūkosi iš tų pigesnių cigarečių. Priedo atsargai ir paįvairinimui, BlackDevil 40g pakelis. Jautėmes visai puikiai nusiteikę prieš kelionę į skaitomą Aziją. Susidėjom visus turimus turtus ir atsisveikinome iki maždaug pirmų autikų.

IZRAELIS. Kelionės pradžia

Rytas. Dubakas su pavasariniu paltu. Kaip tyčia stipri sniego dozė prieš išvykstant, kad šviesų daugiau būtų. Sėdam į 29 autiką, kuris perduos mus Kauno oro uostui ir visam Izraelio paradui. Apšalę, pasirodome oro uoste gal 6 ryto ir laukėme, kol paims mus oro uostas. Čia pabaigsiu nes nekenčiu oro uostų Europoje. Na, bent jau aš taip galvojau…