Islandija: Ugnies ir ledo žemė, kur gamta kuria stebuklus

Kai pirmą kartą lankiausi Islandijoje, supratau, kad visos tos nuotraukos, kurias mačiau soc. tinkluose, neperteikė nei dalies to. Stovėjau ant juodo vulkaninio smėlio, aplink mane driekėsi lavos laukai, o tolumoje kylantys garai iš versmių priminė, kad Islandija tai vieta, kuri yra gyva ir kvėpuoja.

Kai pradėjau galvoti apie savo kelionės kryptį, man pasirodė, kad Islandija yra būtina pamatyti bent kartą. Kadangi visada žavėjausi laukine gamta, ugnikalniais, ledynais, geizeriais, kalnais.

Pagrindinė informacija apie Islandiją

• Sostinė: Reikjavikas
• Plotas: 103,000 km²
• Gyventojai: ~375,000 (2024 m.)
• Valiuta: Islandijos krona (ISK)
• Kalba: Islandų
• Laiko zona: GMT (nekeičiama visus metus)

Kada keliauti į Islandiją?

Po keletos apilankymų Islandijoje – vasarą ir žiemą, taip pat apturėtu pokalbių su vietiniais sudariau lentelę:

Kovo vizito metu temperatūūra svyravo apie 0-5 laipsnius, apsirengus truputi šilčiau – visiškai netrukdė klaidžioti po Islandiją. Didžiausias pavasaraio privalumas – mažiau turistų ir mažesnės kainos. Prisimenu rytą Hrisey saloje, kai pro langą matėsi tūkstančių paukščių, grįžtančių po žiemos. Vietinis juokavo: „pas mus paukščių daugiau nei žmonių“. Ir tai tiesa, nes pagal wikipedia 2017 metų duomenys šioje saloje gyvena 153 žmonės.

Jei nori pamatyti Islandiją visu jos žalumu, tai žinoma, kad vasara yra tas laikas. Temperatūra retai pakyla virš +15 laipsnių, tačiau dėl poliarinio rato įtakos čia beveik visą parą vyrauja dienos šviesa, sukurianti keistąi ypatingą pojūtį.

Rudenį oras atvėsta iki 0–10 °C, prasideda šiaurės pašvaistės sezonas.

Jei patinka didelis sniego kiekis, o žiemos metu būna tikrai daug, tai skriskit žiemą. Temperatūra dažniausiai laikosi ties -5 laispnių, tačiau trumpėja dienos laikas (praktiškai visuomet tamsu). Didžiausias privalumas, kad atsiranda galimybė aplankyti ledynų olas, kurios ir susiformuoja tik žiemą.

Pagrindiniai miestai ir regionai

Reikjavikas: Šiaurės sostinė su siela

Reikjavikas – mažiausia ir jaukiausia Europos sostinė, kurią galima ištyrinėti pėsčiomis per dieną.

Mano rytinis ritualas Reikjavike buvo pradėti dieną kavine „Reykjavik Roasters”, kur barista ne tik išvirė puikią kavą, bet ir pasidalino vietinių pamėgtomis vietomis, kurių nerasite turistiniuose giduose.

Lankytinos vietos Reikjavike:

• Hallgrimskirkja bažnyčia – mano nuomone, geriausias būdas pradėti pažintį su miestu. Užlipkite į bokštą ir pamatykite spalvotų stogų jūrą, besidriekiančią iki vandenyno. Pastatas suprojektuotas įkvėptas bazalto kolonų formų, kurias galite pamatyti visoje Islandijoje – genialus architektūrinis sprendimas!
• Harpa – koncertų salė, kuri, mano manymu, yra vienas gražiausių šiuolaikinių pastatų pasaulyje. Stiklinis fasadas primena bazalto kolonas ir keičia savo spalvą priklausomai nuo dienos šviesos. Vakare šviesos šou ant pastato išorės tiesiog hipnotizuoja.
• Senamiestis ir Laugavegur gatvė – praleisti popietę vaikštinėjant siaurais takais tarp spalvotų namų, užsukti į mažas dizaino parduotuvėles, ragauti islandiškų skanėstų – tai puikus būdas pajausti miesto pulsą. Mano atradimai: „Omnom” šokolado parduotuvė ir „Handknitting Association of Iceland”, kur įsigijau autentišką lopapeysa megztinį.
• Nauthólsvík geoterminis paplūdimys – kur dar pasaulyje galite maudytis šiltame vandenyje, žiūrėdami į snieguotas viršūnes horizonte? Vanduo čia šildomas natūraliai, o kontrastas tarp karštos vonios ir šalto oro yra tiesiog dieviškas.

Hrisey sala: Islandijos paslaptis, apie kurią žino nedaugelis

Tai buvo mano netikėtas atradimas, kurį rekomenduoju kiekvienam, norinčiam pamatyti autentišką Islandiją. Hrisey – antroji pagal dydį Islandijos sala, įsikūrusi Eyjafjörður fiorde, apie kurią net daugelis turistų nežino.

Kelto kelionė iš Árskógssandur uosto trunka vos 15 minučių, bet nuplaukęs jautiesi tarsi būtum patekęs į kitą pasaulį. Saloje gyvena tik apie 153 žmonių, o pagrindinė transporto priemonė jų yra traktorius!

Tačiau norint nukeliauti iš Reikjaviko iki Árskógssandur uosto be automobilio –  truputi bus sudėtinga. Kelionė automobiliu trunka vidutiniškai 5 valandas, o viešasis transportas veža iki Akureyri ir tuomet perlipant galima nusigauti iki uosto.

*Jei visgi nori sutaupyti, siūlau ieškoti Facebook grupėse prisidedant prie kuro (40-60 eurų) arba rizikuoti spėti iki paskutinio kelto ir tranzuoti (Islandai dažnai stoja).

Kad ir sudėtinga nukeliauti iki Hrisey, bet aplankyti verta:

• Paukščių stebėjimas – sala yra svarbus paukščių rezervatas, kur perėjimo metu galima pamatyti daugiau nei 40 rūšių. Gegužės mėnesį vykstantis paukščių stebėjimo festivalis pritraukia ornitologus iš viso pasaulio.
• Traktoriaus turas – skamba keistai, bet tai buvo viena linksmiausių patirčių mano kelionėje! Vietinis veža turistus aplink salą specialioje priekaboje, pritvirtintoje prie traktoriaus, sustodamas įdomiausiose vietose ir pasakodamas istorijas, kurių neperskaitysite jokiame vadove.
• Energijos kalnas (Energihóll) – skeptiškai žiūrėjau į vietinių pasakojimus apie ypatingą šios vietos energetiką, bet atsisėdęs ant kalno viršūnės pasijutau keistai ramiai. Ar tai buvo paprasčiausias nuovargis po ilgo pasivaikščiojimo, ar iš tiesų ypatinga vieta.
• Geoterminis baseinas – nėra geresnio būdo užbaigti dieną Islandijoje nei mirkant karšto vandens baseine po atviru dangumi. Vietiniai mėgsta sakyti, kad geriausios diskusijos vyksta būtent čia.

Akureyri: Šiaurės sostinė ir vartai į nuotykius

Akureyri – antras pagal dydį Islandijos miestas (~19,000 gyventojų), įsikūręs Eyjafjörður fiordo pakrantėje. Tai puiki vieta tyrinėti šiaurinę salos dalį.

Mane sužavėjo lankytinos vietos ir miesto atmosfera – kompaktiška, bet pilna gyvybės. Vaikštant medžiais apsodintomis gatvėmis, sunku patikėti, kad esame vos 100 km nuo Arktinio rato!

Lankytinos vietos Akureyri:

• Botanikos sodas – kaip šis stebuklas gali egzistuoti taip arti Arkties. Sodas, įkurtas 1912 metais, turi daugiau nei 7000 augalų rūšių. Kai apsilankiau birželį, alpinės gėlės žydėjo tokiomis spalvomis, kad atrodė lyg būčiau patekęs į pasakų knygos iliustraciją.
• Akureyri bažnyčia – suprojektuota to paties architekto, kuris sukūrė garsiąją Hallgrimskirkja Reikjavike. Užlipęs laiptais, pamatai visą miestą kaip ant delno, o viduje esantys vitražai pasakoja Islandijos istorijas šviesomis ir spalvomis.
• Hlíðarfjall slidinėjimo centras – neplanavau slidinėti, bet vietinis įkalbėjo pamėginti. Rezultatas? Slidinėjimas fiorde, kai prieš akis atsiveria vandenyno vaizdas – neįkainojama. Trasų yra įvairių sunkumų, tad tiks tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems.
• Akureyri baseinas – po aktyvios dienos nebuvo nieko geresnio nei atsipūsti karšto vandens vonioje po atviru dangumi, stebint, kaip sninga.

Islandiška virtuvė: gurmanams

Esu kulinarinių nuotykių mėgėjas, tad Islandijos virtuvė buvo dar vienas kelionės atradimas. Kai kas sukėlė kultūrinį šoką (taip, kalbu apie hákarl – fermentuotą ryklį), o kai kas tapo naujais mėgstamiausiais patiekalais.

Mano kulinariniai nuotykiai:

• Skyr – tirštas, baltymingas pieno produktas, primenantis graikišką jogurtą, bet dar kremiškas. Valgiau jį kiekvieną rytą su šviežiomis uogomis ir grūdais. Parsivežiau namo receptą ir dabar bandau gaminti pats.
• Plokkfiskur – žuvies troškinys su bulvėmis ir svogūnais. Šis paprastas patiekalas buvo mano atradimas mažame restoranėlyje Akureyri. Šeimininkė pasakojo, kad receptas perduodamas iš kartos į kartą, o paslaptis – šviežiausios žuvies naudojimas.
• Rúgbrauð – tamsi ruginė duona, tradiciškai kepama žemėje, naudojant geoterminę energiją. Jos švelniai saldus skonis puikiai dera su rūkyta lašiša ir sviestu.
• Hákarl – fermentuotas Grenlandijos ryklys. Turiu pripažinti – kvapas privertė mane suabejoti sprendimu tai ragauti. Skonis… specifinis. Vietiniai juokavo, kad pirmą kąsnį valgai iš pagarbos istorijai, antrą – iš mandagumo, o trečią – tik jei tikrai esi drąsus. Aš sustojau ties antru.
• Lambakjöt – islandiška ėriena. Avys čia ganosi laisvai, maitinasi natūraliomis žolėmis, todėl mėsa turi unikalų, švelnų skonį. Vakarienė restorane „Slippurinn” Heimaey saloje, kur patiekė troškintą ėrieną su vietinėmis žolelėmis, buvo viena geriausių mano gyvenime.

Praktiniai patarimai kelionei

Oras: Pasiruošk viskam

Islandai turi posakį: „Jei tau nepatinka oras, palauk penkias minutes.” Vieną dieną patyriau visus keturis metų laikus: rytą švietė saulė, vidurdienį lijo, po pietų prasidėjo pūga, o link vakaro vėl išlindo saulė. Momentais primena Jungtinės Karalystės orą.

Visada turėkite neperšlampamą striukę, net jei orų prognozė atrodo puiki. Mano kelioninėje kuprinėje visada buvo:

Transportas: Automobilių nuoma ir saugumo patarimai

Automobilių nuoma Islandijoje yra brangi, bet palengvins kelionę. Tik su nuosavu transportu galėsite atrasti nuošalias vietas ir keisti planus pagal oro sąlygas.

Jei planuojate keliauti žiemą ar į nuošalesnes vietas, rinkitės 4×4 automobilį. Mano patirtis važiuojant su paprastu automobiliu buvo… sakykime, adrenalino pilna, bet nerekomenduočiau.

Visada tikrinkite orų ir kelių sąlygas prieš išvykdami. Svetainė umferdin.is pateikia naujausią informaciją apie kelių būklę.

Biudžeto planavimas: Išlaidų optimizavimas

Neapgaudinėsiu – Islandija yra brangi šalis. Tačiau yra būdų, kaip pamatyti ją neištuštinant banko sąskaitos:

• Apgyvendinimas: Rezervuokite iš anksto (bent 3-6 mėnesius). Vasaros sezonu kainos išauga dvigubai. Aš naudojausi „Airbnb” ir hosteliais, kurie leido sutaupyti pinigų maistui.
• Maistas: Restoranai Islandijoje yra brangūs. Mano strategija buvo valgyti vieną kartą restorane per dieną, o kitus kartus gaminti pačiam(-iai). Parduotuvės „Bonus” (geltonas kiaulės logotipas) siūlo geriausias kainas.
• Vanduo: Niekada nepirkite vandenens jei galite pasinaudoti čiaupu. Islandijos vanduo iš čiaupo yra vienas švariausiame pasaulyje.

Bendravimas su vietiniais: Kultūriniai niuansai

Islandai iš pradžių gali pasirodyti santūrūs, bet kai pralaužiate ledus, jie yra neįtikėtinai draugiški ir paslaugūs. Islandai didžiuojasi savo kultūra ir mielai ja dalijasi.

Kelios naudingos islandiškos frazės:

• „Halló” (Sveiki)
• „Takk” (Ačiū)
• „Góðan daginn” (Laba diena)
• „Skál” (Į sveikatą!)

Nepamirštamos Islandijos patirtys

1. Šiaurės pašvaistės stebėjimas prie Jökulsárlón ledyninės lagūnos

Prisimenu, kaip sėdėjau ant juodo paplūdimio vidurnaktį, aplink mane plūduriavo ledkalniai, o virš galvos šoko žalia ir violetine šviesa. Sunku žodžiais apibūdinti tą jausmą – tarsi visata bandytų su tavimi komunikuot.

Geriausias laikas stebėti šiaurės pašvaistes yra nuo rugsėjo iki balandžio, kai naktys tamsios. Naudokite programėles, tokias kaip „Aurora Forecast„, kurios padės nuspėti pašvaisčių aktyvumą.

2. Maudynės karštojoje upėje Reykjadalur slėnyje

Po dviejų valandų žygio per kalnus, pasiekiau upę, kurios vanduo šildomas natūralių karštųjų šaltinių. +40°C vanduo, aplink mane kyla garai, o horizonte matosi snieguotos viršūnės.

Patarimas: Pasiimkite vandens batų – upės dugnas yra akmenuotas.

3. Ledyninės olų tyrinėjimas po Vatnajökull

Įžengus į ledyninę olą, atsiveria nuostabus mėlynos šviesos pasaulis, kuris egzistuoja tik žiemos mėnesiais. Šios olos susidaro vasarą, kai tirpstantis ledynų vanduo išgraužia tunelius lede, tačiau saugios tyrinėti tampa tik atšalus orams.

Atsargiai: Olos nuolat keičiasi ir gali būti labai pavojingos.

Pabaigiamos mintys

Islandija man tapo ne tik kelionės tikslu, bet ir antrais namais. Šioje šalyje pajutau gamtos jėgą ir trapumą vienu metu. Niekur kitur pasaulyje nesijaučiau toks mažas prieš gamtos didybę ir kartu toks gyvas.

Jei svarstote, ar verta investuoti į šią kelionę, mano atsakymas – besąlygiškai taip. Taip pat siūliau pasidomėti kaip galima sutaupyti perkant bilietus.

Ar jūs ieškote nuotykių ledynuose, ar ramybės karštose versmėse, ar kultūrinių atradimų jaukiose kavinėse – Islandija turi ką pasiūlyti kiekvienam. Tereikia būti pasiruošusiam priimti visa, ką ši nepakartojama šalis jums pasiūlys.