Egiptas: Faraonų žemė prie Nilo krantų

Egiptas – tai šalis, kur praeitis ir dabartis draugiškai spaudžia viena kitai ranką. Įsivaizduok: didingos piramidės stovi vos už kelių žingsnių nuo modernių dangoraižių, o šurmuliuojančiame Kaire praeitis vis dar gyva kiekviename kampelyje. Čia Nilas tingiai vinguriuoja į Raudonąją jūrą, kur laukia spalvingi koralų rifai ir povandeninis pasaulis, lyg iš svajonių. Egiptas kviečia tave išnarplioti tūkstantmečių istorijos paslaptis, pajusti dykumos romantiką ir pasinerti į gyvą, kvapą gniaužiančią arabų kultūrą.

Pagrindinė informacija apie Egiptą

Sostinė: Kairas
Plotas: 1,01 milijono km²
Gyventojai: ~105 milijonai (2024 m.)
Valiuta: Egipto svaras (EGP)
Kalba: Arabų
Laiko zona: EET (GMT+2)

Kada geriausia keliauti į Egiptą?

Žiema (gruodis–vasaris)

Geriausias laikas kelionėms (20-25°C). Malonus oras dieną, vėsesni vakarai. Pagrindinis turistų sezonas, būtina iš anksto rezervuoti viešbučius.

Pavasaris (kovas–gegužė)

Šiltėjantis oras (25-35°C). Geras metas prieš prasidedant karščiams. Galimi smėlio audros (Chamsin).

Vasara (birželis–rugpjūtis)

Labai karšta (35-45°C). Žemesnės kainos, mažiau turistų. Idealus metas Raudonosios jūros kurortams.

Ruduo (rugsėjis–lapkritis)

Malonėjantis oras (25-30°C). Puikus metas kultūriniam turizmui ir Nilo kruizams.

Pagrindiniai miestai ir regionai

Kairas

Didžiausias Afrikos miestas, senovės ir modernumo derinys.

Lankytinos vietos:

Gizos piramidžių kompleksas – monumentalus senovės Egipto architektūros ansamblis, kuriam jau daugiau nei 4500 metų. Didžioji Cheopso piramidė, vienintelis išlikęs Septynių pasaulio stebuklų objektas, siekia 146,5 metrų aukštį ir buvo pastatyta iš 2,3 milijonų akmenų blokų. Šalia jos stovi Chefreno ir Mikerino piramidės. Didysis sfinksas, 20 metrų aukščio ir 73 metrų ilgio liūto kūno ir žmogaus galvos statula, saugo kompleksą. „Saulės laivų muziejuje” eksponuojami restauruoti faraonų laikų mediniai laivai, kurie buvo rasti užkasti šalia piramidžių.
Egipto muziejus – neįkainojamas senovės Egipto civilizacijos lobynas. Muziejuje saugoma per 120 000 eksponatų, tarp kurių yra garsioji Tutanchamono kolekcija su aukso kauke, sarkoragais ir karališkaisiais papuošalais. Čia taip pat galima pamatyti karališkąsias mumijas, monumentalias statulas, kasdienio gyvenimo artefaktus ir meno kūrinius iš įvairių faraonų valdymo periodų.
Chan el-Chalili turgus – veikia nuo XIV amžiaus ir išsiskiria labirintu siaurų gatvelių, kuriose knibžda prekybininkų, amatininkų ir pirkėjų. Čia galima rasti viską: nuo tradicinių prieskonių, kvepalų ir papuošalų iki rankų darbo tekstilės, vario dirbinių ir antikvariato. Turgaus atmosferą papildo istorinės kavinės, tokios kaip „El Fishawi”, veikianti be pertraukos jau 200 metų.
Al-Azhar mečetė – pastatyta 972 metais, yra ne tik seniausia veikianti mečetė Kaire, bet ir vienas svarbiausių islamo mokslo centrų pasaulyje. Jos architektūra atspindi įvairius islamo meno stilius, o prie mečetės veikiantis Al-Azhar universitetas yra seniausias vis dar veikiantis universitetas pasaulyje.
Kairo bokštas – 187 metrų aukščio moderniosios architektūros simbolis, iš kurio atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į miestą, Nilą ir tolumoje dunksančias piramides. Bokšto viršuje įrengtas sukamasis restoranas leidžia mėgautis panorama valgant.
Koptų kvartalas – senasis krikščionių rajonas, kuriame išliko unikalūs ankstyvosios krikščionybės paminklai. Čia galima aplankyti „Kabančiąją bažnyčią” (Al-Muallaka), pastatytą ant romėnų tvirtovės griuvėsių, Šv. Sergijaus bažnyčią, kurioje, manoma, apsistojo Šventoji Šeima, ir Koptų muziejų su turtinga ankstyvosios krikščioniškos kultūros kolekcija.

Luksoras

Senovinio Tėbų miesto vieta, didžiausias pasaulio atviras muziejus.

Nepraleisk:

Karalių slėnis – monumentalus nekropolis, kuriame per beveik 500 metų (XVI-XI a. pr. Kr.) buvo laidojami Naujosios karalystės faraonai. Slėnyje atrasta 63 kapavietės, iš kurių garsiausias yra Tutanchamono kapas (KV62), atrastas 1922 m. archeologo Howardo Carterio. Šis kapas išsiskyrė tuo, kad buvo vienintelis beveik nepaliestas plėšikų, todėl jame rasta per 5000 artefaktų, įskaitant garsiąją aukso kaukę. Kapavietės išsiskiria sudėtingais koridorių labirintais, sienų tapyba ir hieroglifais, vaizduojančiais kelionę į pomirtinį pasaulį.
Karnakas – didžiausias išlikęs senovės religinis kompleksas pasaulyje, statytas daugiau nei 2000 metų. Centrinė Amono-Ra šventykla stebina savo masteliu – vien didžioji kolonų salė turi 134 masyvias kolonas, kurių aukščiausios siekia 21 metrą. Komplekse taip pat yra šventieji ežerai, obeliskai, šventyklos, skirtos kitiems dievams (Mut, Chonsu), ir garsusis avinų sfinksų alėja, jungianti Karnaką su Luksoro šventykla.
Luksoro šventykla – pastatyta ant Nilo kranto, buvo skirta Amono, jo žmonos Mut ir sūnaus Chonsu kultui. Šventykla išsiskiria įspūdinga kolonada, Ramzio II statulomis ir puikiai išsilaikiusiais bareljefais. Anksčiau šventyklą su Karnaku jungė 3 kilometrų ilgio sfinksų alėja, kuri šiuo metu yra restauruojama. Ypač įspūdingai šventykla atrodo naktį, kai yra specialiai apšviesta.
Karalienių slėnis – atskiras nekropolis, skirtas karališkųjų šeimų narių – karalienių, princų ir princesių – laidojimui. Čia rasta apie 80 kapų, iš kurių žymiausi priklauso Nefertari (Ramzio II žmonai) ir karalienei Titi. Kapavietės išsiskiria subtilesniais dekorais nei Karalių slėnyje, bet ne mažiau įspūdingomis sienų tapybomis, vaizduojančiomis kasdienį gyvenimą ir religinius ritualus.
Deir el-Bahari – įspūdinga šventykla-kapavietė, pastatyta faraonei Hatšepsutai, vienai iš nedaugelio moterų, valdžiusių Egiptą. Šventykla išsiskiria unikalia architektūra – ji iškirsta uoloje ir turi tris terasas, sujungtas rampa. Šventyklos sienos padengtos bareljefais, vaizduojančiais svarbiausius Hatšepsutos valdymo įvykius, įskaitant garsiąją ekspediciją į Puntą. Šventyklos vieta parinkta neatsitiktinai – ji harmoningai įsilieja į dramatiškų uolų peizažą ir yra orientuota taip, kad saulėtekio spinduliai apšviestų švenčiausią jos dalį.

Asuanas

Nubiečių kultūros centras ir vartai į Pietų Egiptą.

Lankytinos vietos:

Abu Simbel šventyklos – architektūros stebuklas, kurį sudaro dvi šventyklos: Didžioji, skirta faraonui Ramziui II, ir Mažoji, skirta jo žmonai Nefertari. Šventyklų fasadus puošia milžiniškos 20 metrų aukščio sėdinčių faraonų statulos. 1960-aisiais, statant Asuano užtvanką, šventyklos buvo išardytos ir perkeltos 65 metrus aukščiau, siekiant išsaugoti jas nuo užliejimo. Ypatingas šventyklų bruožas – jos suprojektuotos taip, kad du kartus per metus saulės spinduliai prasiskverbia iki giliausios šventyklos dalies ir apšviečia tris iš keturių dievų statulų.
Filės sala – Izidės šventykla dažnai vadinama „Nilo perlu” dėl savo nepaprasto grožio. Kaip ir Abu Simbel, ši šventykla buvo perkelta į Agilkijos salą, kad būtų išsaugota nuo užliejimo. Šventyklų kompleksas, statytas ptolemėjų ir romėnų laikais, išsiskiria puikiai išsilaikiusiais bareljefais ir hieroglifais. Vakare čia vyksta garso ir šviesos šou, kurio metu šventykla nušvinta įvairiomis spalvomis, o pasakotojas pristato jos istoriją.
Botanikos sodas – įkurtas Kitčenerio saloje, yra žalioji Asuano oazė. Lordas Kitčeneris, būdamas Egipto generaliniu konsulu, XIX a. pabaigoje pavertė salą botanikos sodu, kuriame auga reti tropiniai augalai ir medžiai iš viso pasaulio. Sodas tapo populiaria poilsio vieta, kur galima pasislėpti nuo karščio po egzotiškais medžiais ir stebėti įvairius paukščius.
Nubiečių kaimai – autentiškos gyvenvietės, išsiskiriančios ryškiaspalviais namais ir tradicine architektūra. Nubiečiai, senovės civilizacijos palikuonys, išsaugojo savo unikalią kultūrą, kalbą ir tradicijas. Kaimuose galima aplankyti tradicines šeimas, paragauti nubiečių virtuvės patiekalų ir pamatyti tradicinius amatus. Ypač įdomūs namų fasadai, dekoruoti geometriniais raštais ir simboliniais piešiniais.
Asuano užtvanka – vienas didžiausių XX amžiaus inžinerijos projektų. 1970 metais užbaigta užtvanka yra 3,6 km ilgio, 111 metrų aukščio ir 980 metrų pločio pagrinde. Ji sukūrė Nasero ežerą – didžiausią dirbtinį vandens telkinį pasaulyje. Užtvanka ne tik gamina elektros energiją, bet ir kontroliuoja Nilo potvynius, užtikrindama pastovų vandens tiekimą žemės ūkiui. Nuo užtvankos viršaus atsiveria įspūdingas vaizdas į Nilą ir Nasero ežerą.

Hurgada ir Šarm el Šeichas

Populiariausi Raudonosios jūros kurortai.

Pagrindinės atrakcijos:

Nardymas ir snorkeliavimas – tai vienas geriausių potyrių pasaulyje. Vandens temperatūra visus metus išlieka maloni (22-28°C), o matomumas siekia iki 40 metrų. Čia galima pamatyti daugiau nei 1000 žuvų rūšių ir 200 koralų rūšių. Populiariausios vietos pradedantiesiems yra „Paradise” ir „Dolphin House” rifai, kur dažnai galima plaukioti kartu su delfinais. Patyrusiems nardytojams siūlomi nardymai prie nuskendusių laivų, tokių kaip „Thistlegorm” ar „Salem Express”.
Dykumos safariai – adrenalino kupina patirtis Arabijos dykumoje. Populiariausi yra dviejų tipų turai: ekstremalūs pasivažinėjimai kvadrociklais per kopas ir ramesnės džipų safario išvykos. Abiem atvejais kelionė paprastai prasideda popietę, kai sumažėja karštis. Maršrutai veda per įspūdingas smėlio kopas, akmenuotas dykumas ir siaurus kanjonus. Daugelis turų apima sustojimus beduinų gyvenvietėse ir saulėlydžio stebėjimą dykumoje.
Giftun sala – nacionalinis parkas su baltojo smėlio paplūdimiais ir krištolo skaidrumo vandeniu. Sala yra populiari tiek tarp snorkeliautojų, tiek tarp nardytojų dėl spalvingų koralų rifų, kurie supa salą. Čia galima pamatyti jūrų vėžlius, barakudas, rifų rykius ir daugybę tropinių žuvų. Saloje įrengti pavėsinės, kavinės ir persirengimo kambariai, o aplink salą organizuojamos laivu kelionės su stikliniu dugnu.
Ras Mohammed nacionalinis parkas – pirmasis ir garsiausias Egipto jūrinis nacionalinis parkas, įsikūręs Sinajaus pusiasalio pietinėje dalyje. Parkas garsėja savo koralų rifais, vertikaliais sienų nardymais ir stipriomis srovėmis, kurios pritraukia dideles žuvis. Populiariausios nardymo vietos yra „Shark” ir „Yolanda” rifai, kur galima pamatyti dideles murenų kolonijas, barakudų būrius ir kartais hammerhead rykius.
Beduinų vakarienė – autentiška kultūrinė patirtis dykumoje. Po saulėlydžio beduinai kviečia į tradicinę vakarienę po žvaigždėtu dykumos dangumi. Svečiai sėdi ant kilimų, ragauja tradicinių patiekalų, tokių kaip kepta aviena, humusas, falafeliai ir beduinų duona. Vakarą paįvairina tradicinė muzika, šokiai (įskaitant garsiuosius „tanoura” šokėjus), galimybė parūkyti „shisha” (vandens pypkę) ir pajodinėti kupranugariais. Vietiniai beduinai taip pat mielai pasakoja apie savo gyvenimo būdą ir tradicijas, rodo, kaip orientuotis pagal žvaigždes.

Ką siūlo Egiptas gurmanams?

Tradiciniai patiekalai:

Koshary – unikalus Egipto išradimas ir vienas populiariausių gatvės maisto patiekalų. Jis susideda iš sluoksniuotų makaronų, ryžių, lęšių, aštriu pomidorų padažu ir traškių svogūnų. Patiekalas atspindi Egipto istorijos įvairovę – italų makaronai, indų ryžiai ir vietiniai lęšiai susijungė į vieną harmongingą derinį. Koshary dažnai vadinamas „neturtingųjų maistu”, nes yra pigus ir sotus.
Ful medames – seniausias žinomas patiekalas Egipte, minimas dar faraonų laikų raštuose. Jis gaminamas iš ilgai virtų pupelių, sumaišytų su alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis, česnaku ir kmynais. Patiekalas tradiciškai valgomas pusryčiams, dažnai su egiptietiška duona (aish baladi), kiaušiniais ir daržovėmis.
Molokhia – specifinė sriuba, gaminama iš smulkiai kapotų džutės (Corchorus) lapų. Šie lapai verda vištienos ar triušienos sultinyje su česnaku ir kalendra. Sriuba turi specifinę lipnią tekstūrą ir yra labai maistinga. Tradiciškai tikima, kad šis patiekalas buvo valgomas dar faraonų laikais.
Shawarma – nors kilusi iš Levanto regiono, tapo neatsiejama Egipto gatvės maisto kultūros dalimi. Mėsa (dažniausiai vištiena arba jautiena) kepama ant vertikalaus iešmo, pjaustoma plonais griežinėliais ir patiekiama pitoje su daržovėmis, tahini padažu ir kartais aštriais pipirais.
Um Ali – tradicinis Egipto desertas su įdomia istorija. Jis gaminamas iš sluoksniuotos tešlos, pieno, grietinėlės, riešutų ir razinų. Desertas kepamas orkaitėje iki auksinės spalvos. Legenda pasakoja, kad jį sukūrė Um Ali (Ali motina) XIII amžiuje sultono žmonai.
Tahini – pagrindinis daugelio Egipto patiekalų ingredientas. Ši pasta gaminama iš maltų skrudintų sezamų sėklų. Ji naudojama gaminant humusą, babaganušą ir įvairius padažus. Tahini taip pat yra svarbus halva (saldaus deserto) ingredientas.
Baklava – nors kilusi iš Osmanų imperijos virtuvės, Egipte turi savo unikalų stilių. Egiptiška baklava dažnai būna saldesnė ir drėgnesnė nei turkiška versija. Ji gaminama iš plonų filo tešlos sluoksnių, įdarytų smulkintais riešutais (dažniausiai pistacijomis ar graikiniais riešutais) ir aplietų medaus sirupu.

Kelionės maršrutų idėjos

Savaitgalio kelionė:

1 diena: Kairas – piramidės ir muziejus
2 diena: Islamiškasis Kairas ir turgus

Dviejų savaičių kelionė:

1–3 dienos: Kairas ir Giza
4–6 dienos: Luksoras ir Karalių slėnis
7–8 dienos: Asuanas ir Abu Simbel
9–11 dienos: Nilo kruizas
12–14 dienos: Raudonosios jūros kurortas

Egipto gamta

Saharos dykuma – užima didžiąją šalies dalį ir siūlo nepakartojamą patirtį. Vakarinėje dykumoje galima rasti didžiules kopas, siekiančias iki 100 metrų aukščio, kurios nuolat keičia savo formą paveiktos vėjo. Naktį dykuma atsiveria visai kitaip – dangus tampa ryškių žvaigždžių kupolu, o temperatūra gali nukristi iki nulio. Beduinų vedami safario turai leidžia patirti tradicinį dykumos gyvenimo būdą.
Nilas – Egipto gyvybės šaltinis, tekantis per visą šalį iš pietų į šiaurę. Upės delta ir slėnis sudaro vos 5% šalies teritorijos, tačiau čia gyvena 95% gyventojų. Upės pakrantėse galima stebėti įvairius paukščius, krokodilus ir tradicinį žemdirbių gyvenimą. Nilo kruizai tarp Luksoro ir Asuano atskleidžia ne tik gamtos grožį, bet ir senovės Egipto architektūros paminklus.
Raudonosios jūros koralų rifai – vieni geriausių nardymo vietų pasaulyje. Ras Mohammed nacionalinis parkas prie Sharm El Sheikh siūlo galimybę pamatyti daugiau nei 1000 žuvų rūšių ir 150 koralų rūšių. Vanduo yra ypatingai skaidrus, o temperatūra maloniai šilta ištisus metus. Čia galima pamatyti retus jūrų vėžlius, delfinų būrius ir spalvingus rifų gyventojus.
Baltosios dykumos nacionalinis parkas – esantis Vakarų dykumoje, atrodo tarsi kito pasaulio peizažas. Balti kalkakmenio dariniai, susiformavę per milijonus metų dėl vėjo erozijos, primena grybus, piramides ar gyvūnus. Ypač įspūdingai jie atrodo saulėlydžio metu, kai šešėliai sukuria fantastiškus vaizdus. Parke taip pat galima rasti fosilijų ir kristalų.
Siwa oazė – viena izoliuočiausių gyvenamų vietų Egipte, apsuptą Saharos dykumos. Oazė garsėja savo mineraliniais šaltiniais, datulių palmių sodais ir senovės griuvėsiais, įskaitant Amono šventyklą, kur Aleksandras Didysis konsultavosi su orakulu. Vietiniai berberų kilmės gyventojai išsaugojo savo unikalias tradicijas ir gyvenimo būdą. Oazėje taip pat yra druskos ežerai, kuriuose galima plaukioti dėl didelio druskingumo.

Praktiniai patarimai

Transportas: Tarp miestų gali keliauti lėktuvais arba traukiniais – abu variantai geri, priklauso, kiek skubi. Miestuose taksi yra geras pasirinkimas, bet, drauguži, įsitikink, kad taksistas naudoja taksometrą, nes kitaip kelionės kaina gali virsti dykumos miražu.
Internetas: Jo rasi viešbučiuose ir kavinėse, bet jei nori būti „online“ visą laiką, vietinė SIM kortelė – tavo geriausias draugas. Arba eSIM.
Atsiskaitymas: Kortelės veikia pagrindinėse vietose, bet Egiptas nėra tas kraštas, kur be grynųjų prasisuksi. Smulkūs pinigai – tavo gelbėtojas.
Apranga: Konservatyvus stilius čia taisyklė, o ne išimtis. Pečius ir kelius geriau laikyk pridengtus – taip ne tik pagarba parodysi, bet ir saulės nudegimų išvengsi.
Vanduo: Gerk tik buteliuose pilstytą, nes kitaip skrandis gali surengti protestą, o tau tikrai nesinorės jo spręsti per atostogas.
Arbatpinigiai (bakšišas): Čia arbatpinigių kultūra rimta – net smulkus dėkingumas vertinamas.

Pagrindiniai renginiai

Ramadanas: švenčiausias musulmonų kalendoriaus mėnuo, kurio metu tikintieji nuo aušros iki saulėlydžio pasninkauja, susilaiko nuo gėrimų, rūkymo ir kitų malonumų. Datos kasmet keičiasi, nes musulmonai naudoja mėnulio kalendorių. Šiuo laikotarpiu miestų ritmas dramatiškai pasikeičia – dienos metu gatvės būna ramesnės, o naktimis miestai atgyja su šventinėmis dekoracijomis, specialiais meniu restoranuose ir gatvės festivalis. Turistams patariama gerbti vietinius papročius, vengti valgyti ir gerti viešose vietose dienos metu.
Kairo kino festivalis: seniausias ir svarbiausias kino festivalis arabų pasaulyje, vykstantis lapkričio mėnesį. Festivalis pritraukia žymius kino kūrėjus iš viso pasaulio, rodo tiek komercinius, tiek meno filmus. Šio festivalio metu organizuojamos ne tik filmų peržiūros, bet ir diskusijos, seminarai bei apdovanojimų ceremonija.
Abu Simbel saulės festivalis: švenčiamas du kartus per metus – vasario 22 d. ir spalio 22 d. Šiomis dienomis saulės spinduliai prasiskverbia per šventyklos įėjimą ir apšviečia tris iš keturių dievų statulų giliausioje šventyklos dalyje. Šis astronominis reiškinys pritraukia tūkstančius turistų, o šventės metu vyksta tradiciniai šokiai, muzikos pasirodymai ir šventiniai renginiai.
Wafaa El-Nil: Nilo potvynio šventė. Senovinė tradicija, švenčiama rugpjūčio mėnesį, kai tradiciškai prasidėdavo Nilo potvynis. Nors šiandien, pastačius Asuano užtvanką, potvynių nebėra, šventė išliko kaip kultūrinis renginys. Jos metu organizuojami koncertai ant Nilo krantų, valčių paradas, tradiciniai šokiai ir muzikos pasirodymai.
Koptų Kalėdos: švenčiamos sausio 7 d., nes Egipto koptų bažnyčia naudoja julijoniškąjį kalendorių. Šventė prasideda iškilmingomis pamaldomis koptų bažnyčiose, kurios trunka iki vidurnakčio. Po jų šeimos susirenka švęsti su tradiciniais egiptiečių krikščionių patiekalais. Šiuo laikotarpiu koptų rajonai, ypač Kaire, būna išpuošti šventinėmis dekoracijomis, o bažnyčiose vyksta specialūs koncertai ir renginiai.

Egiptas – tai šalis, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur kiekvienas akmuo pasakoja istoriją, o kiekviena gatvė alsuoja gyvybe. Nuo majestotiškų piramidžių iki spalvingų koralų rifų, nuo chaotiško Kairo iki ramių Nilo krantų – čia kiekvienas keliautojas gali atrasti savo Egiptą!