Islandija: Ugnies ir ledo žemė, kur gamta kuria stebuklus

Islandija – unikali sala, kur susitinka ugnikalnių karštis ir ledynų šaltis. Čia šiaurės pašvaistės šokiai apšviečia karštąsias versmes, o paslaptingi kraštovaizdžiai primena kitą planetą. Kiekvienas kampelis stebina savo gamtos grožiu: nuo galingų krioklių ir juodųjų paplūdimių iki geizerių ir ledyninių olų.

Pagrindinė informacija apie Islandiją

Sostinė: Reikjavikas
Plotas: 103,000 km²
Gyventojai: ~375,000 (2024 m.)
Valiuta: Islandijos krona (ISK)
Kalba: Islandų
Laiko zona: GMT (nekeičiama visus metus)

Kada keliauti į Islandiją?

Pavasaris (kovas-gegužė)

Oras šyla iki 0–10 °C, o gamta bunda. Puikus metas stebėti paukščius, ypač Hrisey saloje, ir mėgautis ilgesnėmis dienomis. Kovą dar galima pamatyti šiaurės pašvaistę.

Vasara (birželis-rugpjūtis)

Vidutiniškai 10–15 °C temperatūra ir vidurnakčio saulė – idealios sąlygos tyrinėti visą salą. Tai žygių, gyvosios gamtos stebėjimo ir kelionių automobiliu po garsųjį Ring Road sezonas.

Ruduo (rugsėjis-lapkritis)

Oras atvėsta iki 0–10 °C, prasideda šiaurės pašvaistės sezonas. Rudeniniai peizažai tampa magiškais, o turistų skaičius mažėja.

Žiema (gruodis-vasaris)

Temperatūra svyruoja nuo -5 iki +5 °C. Tai geriausias laikas stebėti šiaurės pašvaistę ir aplankyti ledynų olas. Nors dienos trumpos, šviesa sukuria ypatingą atmosferą.

Pagrindiniai miestai ir regionai

Reikjavikas

Šiauriausia pasaulio sostinė yra kultūros ir pramogų centras.

Lankytinos vietos:

Hallgrimskirkja – tikras Reykjaviko pasididžiavimas. Jos architektūra primena Islandijos bazalto lavos kolonas, o 74,5 metrų aukščio bokštas kviečia įžvelgti miestą, kalnus ir Atlanto platybes iš paukščio skrydžio. Įdomu tai, kad bažnyčios priešakyje stovi vikingų tyrinėtojo Leif Eriksson paminklas, kuris, anot legendų, Ameriką atrado gerokai prieš Kolumbą.
Harpa – moderni koncertų salė. Stulbinantis pastatas su stikliniu fasadu, kuris nuolat žaidžia su šviesa – lyg gamta ir architektūra čia būtų pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį. Harpa ne tik atspindi Islandijos gamtos grožį, bet ir pulsuoja kultūriniu gyvenimu: nuo simfonijos garsų iki netikėtų festivalio renginių. Beje, net jei nesate muzikos mylėtojas, aplinka ir vaizdai jus tikrai pavergs.
Senamiestis su jaukiomis kavinėmis ir parduotuvėmis – Reykjaviko senamiestis (arba Miðbær) yra tarsi pasaka, kurioje spalvoti namukai su skardos stogais glaudžiasi vienas prie kito, o siaurų gatvelių labirintai kviečia tyrinėti. Čia rasite ne tik jaukias kavinukes, bet ir vietines parduotuvėles, kuriose vilnoniai lopapeysa megztiniai tiesiog prašosi būti nupirkti. Skirkite laiko ir galerijoms, kur menininkai pasakoja Islandijos istorijas spalvomis ir formomis.
Nacionalinis muziejus – jei smalsu, kaip iš lavos ir ledo susikūrė Islandija, Nacionalinis muziejus – vieta, kur tai sužinosite. Nuo vikingų epochos iki viduramžių rankraščių ir rankų darbo papuošalų – šis muziejus pilnas lobynų. Ypač įdomu atrasti viduramžių bažnytinio meno perlus ar įsivaizduoti, kaip buvo gyvenama žiemą be šiuolaikinio šildymo.
Perlan observatorija – ledynų ekspozicija ir apžvalgos platforma. Ant Öskjuhlíð kalvos įsitaisęs futuristinis pastatas traukia ne tik dėl savo stulbinančios stiklinės kupolo architektūros, bet ir dėl unikalių patirčių. Dirbtinė ledo ola – tikras „šaldytuvas“, kur sužinosite, ką reiškia būti ledyno viduje. Na, o užlipus į apžvalgos platformą, Islandija tiesiog gula po kojomis – ir nesvarbu, ar ateisite saulėlydžio, ar poliarinės nakties šviesos metu.
Laugavegur – vieta, kur Reykjaviko ritmas jaučiamas stipriausiai. Dieną – parduotuvės, prekiaujančios vilna, vietiniu menu ir netikėtais suvenyrais. Vakare – kavinės ir restoranai, kurių meniu rasite tiek tradicinius skonius, tiek netikėtus pasaulio virtuvės posūkius. O kai saulė neina miegoti (vasarą), gyvybės ši gatvė turi tiek, kad norisi šokti tiesiog viduryje šaligatvio.
Nauthólsvík geoterminis paplūdimys – unikalus paplūdimys, kur šiltas geoterminis vanduo maišosi su šaltu vandenynu. Čia įrengtos karštos vonios, persirengimo kambariai ir kavinė. Vasarą vandens temperatūra siekia apie 15-19°C, o žiemą drąsuoliai gali išbandyti kontrastinį maudymąsi tarp šalto vandenyno ir karštų geoterminių vonių.
Árbæjarsafn muziejus po atviru dangumi – tai gyvas istorijos muziejus, kur galima pamatyti, kaip atrodė tradicinė islandiška gyvenvietė. Daugiau nei 20 autentiškų pastatų perkeliami į praeitį, kur amatininkai, apsirengę tradiciniais drabužiais, demonstruoja senuosius amatus. Vasarą čia vyksta įvairūs renginiai, kepama tradicinė duona ir rodomi senieji žaidimai.
Viðey sala – vos 7 minučių keltu nuo Reikjaviko uosto pasiekiama sala, garsėjanti Yoko Ono „Taikos bokštu” – šviesos instaliacija, kuri šviečia nuo Jono Lennono gimtadienio (spalio 9 d.) iki jo mirties metinių (gruodžio 8 d.). Saloje taip pat yra seniausias akmeninis pastatas Islandijoje ir puikūs pėsčiųjų takai.
Grotta švyturys – įspūdinga vieta Reikjaviko pakraštyje, ypač populiari tarp šiaurės pašvaisčių stebėtojų ir paukščių mėgėjų. Per atoslūgį galima nueiti iki švyturio, o šalia esančioje geoterminėje „pėdų vonelėje” sušildyti kojas po pasivaikščiojimo.
Tjörnin ežeras – miesto centre esantis ežeras, aplink kurį įsikūrę svarbiausi miesto pastatai, tarp jų – Reikjaviko rotušė. Vasarą čia plaukioja gulbės ir antys, o žiemą ežeras tampa čiuožykla. Aplink ežerą įrengtas gražus pasivaikščiojimo takas su suoliukais ir meno instaliacijomis.
FlyOver Iceland – moderni virtuali kelionė per Islandiją, kur specialiuose krėsluose, pakibę ore, su vėjo gūsiais ir kvapais keliaujate virš įspūdingiausių šalies vietų. Tai puikus būdas pamatyti sunkiai pasiekiamas Islandijos vietas vienoje vietoje.
Whales of Iceland – didžiausia Europoje banginių ekspozicija, kur natūralaus dydžio modeliai ir interaktyvios ekspozicijos leidžia susipažinti su visomis 23 banginių rūšimis, kurios gyvena Islandijos vandenyse. Muziejuje taip pat galima išgirsti banginių garsus ir sužinoti apie jų migracijos kelius.

Hrisey sala

Vadinta „fjordo perlu”, ši sala garsėja paukščių stebėjimu.

Hrisey atsirado maždaug prieš 10 000 metų, kai paskutiniai ledynai pradėjo trauktis ir atsivėrė bazalto pagrindo salos kraštovaizdis. Šis gamtos šedevras – vulkaninės kilmės sala – šiandien kviečia keliautojus atrasti jos įspūdingas pakrantes, paukščius ir istoriją.

Sala yra antroji pagal dydį Islandijos fiordų sala (po Vigur), užimanti apie 7,5 kvadratinių kilometrų plotą. Jos aukščiausias taškas siekia 110 metrų virš jūros lygio. Geologai mano, kad sala buvo daug didesnė ledynmečio metu, tačiau dėl erozijos ir kylančio jūros lygio dalis jos teritorijos atsidūrė po vandeniu.

Salos paviršių formavo ne tik ledynai, bet ir vulkaninė veikla. Bazaltinės uolos, kurias galima matyti salos pakrantėse, yra senų lavos srautų liekanos. Šios uolos suteikia salai charakteringą reljefo struktūrą – status vakarinis krantas ir švelniai besileidžiantis rytinis krantas.

Ką pamatyti:

Istorinį žvejų kaimelis – tai tarsi kelionė laiku. XIX a. pabaigoje čia klestėjo silkių pramonė, kurios atgarsiai išlikę autentiškuose mediniuose nameliuose, senoviniuose žvejybos įrankiuose ir pasakojimuose. Nepamirškite aplankyti Shark Jörundur namo-muziejaus, kur pamatysite ne tik, kaip buvo gaudomos silkės, bet ir kokie iššūkiai lydėjo salos žvejus.
Vaizdingos pakrantes – vakaruose status krantai, o rytuose – švelnesnės uolos ir tykios įlankos, kurias glosto Eyjafjörður fiordo bangos. Vaikštant palei pakrantę galite grožėtis ne tik neįtikėtinais saulėlydžiais, bet ir retsykiais pasirodančiais banginiais. Norite įspūdingo kadro? Nepamirškite fotoaparato – šios pakrantės prašosi būti įamžintos.
Paukščių stebėjimo takas – Hrisey yra tikras rojus paukščių mėgėjams. Daugiau nei 40 rūšių, tarp jų ir charizmatiškosios arktinės žuvėdros, čia peri, skraido ir sukuria tikrą gamtos koncertą. Takai veda per pievas ir viržynus, o informaciniai stendai padeda atpažinti įvairias paukščių rūšis. Sezonas, kai gamta ir paukščiai čia gyvuoja savo didžiausiame grožyje, tęsiasi nuo gegužės iki rugpjūčio.
Traktoriaus turą aplink salą – unikali patirtis – sėdėdami specialioje priekaboje, pritvirtintoje prie traktoriaus, lankytojai keliauja aplink salą maždaug valandą. Vietinis gidas pasakoja apie salos istoriją, kultūrą ir gamtą, sustoja prie įdomiausių vietų ir atskleidžia vietinių gyventojų istorijas. Turas ypač populiarus vasarą, kai oras palankus, o augmenija žydi visu gražumu.
Sala taip pat garsėja savo terminio baseino kompleksu, kur galima atsipalaiduoti po dienos išvykų, ir vietiniais restoranais, siūlančiais šviežią žuvį ir kitus tradicinius islandiškus patiekalus.
Botanikos takas – tai unikalus maršrutas per salos augmeniją, kur galima pamatyti daugiau nei 200 vietinių augalų rūšių. Čia rasite specialiai pažymėtus takus su informacinėmis lentelėmis apie kiekvieną augalą. Vasarą takas ypač įspūdingas, kai pražysta laukinės gėlės ir vaistažolės, būdingos Šiaurės Islandijai.
Lighthouse Point – salos šiauriniame taške stovintis švyturys ne tik atlieka svarbią navigacinę funkciją, bet ir siūlo kvapą gniaužiančius vaizdus į Eyjafjörður fiordą ir aplinkinius kalnus. Tai puiki vieta stebėti saulėlydžius ir fotografuoti dramatiškus dangaus vaizdus.
Hús Shark Jörundur muziejaus sodas – šalia istorinio muziejaus įrengtas tradicinis islandiškas sodas, kur auginamos daržovės ir prieskoniniai augalai, būdingi XIX a. pabaigos žvejų šeimų ūkiams. Čia galima sužinoti apie tradicinius sodininkystės metodus ir paragauti sezoninių produktų.
Vietinių amatų centras – čia galima ne tik įsigyti autentiškų rankdarbių, bet ir dalyvauti tradicinių amatų dirbtuvėse, kur vietiniai meistrai moko megzti islandiškas kepures, gaminti papuošalus iš vietinių medžiagų ar net ruošti tradicinį islandišką maistą.
Energijos kalnas (Energihóll) – tai ypatinga vieta saloje, kur, kaip tiki vietiniai gyventojai, susitelkia stipri žemės energija. Kalnas yra salos pietinėje dalyje ir pasižymi unikaliomis energetinėmis savybėmis. Lankytojai čia dažnai ateina medituoti, atsipalaiduoti ir pasisemti teigiamos energijos. Aplink kalną įrengtas specialus takas su meditacijai skirtomis vietomis, o viršūnėje galima rasti ramų kampelį, iš kurio atsiveria vaizdas į fiordą. Vietiniai pasakoja, kad praleistas laikas ant kalno padeda atgauti jėgas, pagerinti sveikatą ir dvasinę būseną. Geriausias laikas aplankyti kalną – ankstyvas rytas arba saulėlydžio metas, kai aplinka ypač rami ir meditatyvi.
Geoterminis baseino kompleksas – modernus ir jaukus sveikatingumo centras, įsikūręs saloje.

Akureyri

Dažnai vadinama „Šiaurės sostine”, Akureyri yra puikus atspirties taškas kelionėms į šiaurę.

Verta aplankyti:

Botanikos sodas – daugiau nei 7000 augalų rūšių, žydinčių pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Įkurtas dar 1912 metais, šis sodas stebina ne tik Islandijos vietiniais augalais, bet ir egzotiniais, pasaulio kraštų floros atstovais, kurie, rodos, rado savo vietą po šiaurės saulėmis. Ypač vasarą alpinių augalų darželiai tampa tikru rojaus kampeliu fotografijos entuziastams ir gamtos mylėtojams.
Akureyri bažnyčia – Architektas Guðjón Samúelsson – tas pats, kuris suprojektavo garsiąją Hallgrimskirkja Reikjavike – ir vėl nustebino. Ši bažnyčia, pastatyta 1940 metais, yra ryškus art deco stiliaus pavyzdys, su savo laiptuotu fasadu ir bazaltinius uolienų darinius primenančiomis formomis. Viduje akį traukia didingi vitražai, pasakojantys Islandijos istoriją, o 3200 vamzdžių vargonai sukuria muziką, kuri tiesiog užburia. Užlipę ant bažnyčios laiptų, galėsite pasigrožėti įspūdinga panorama.
Kultūros centras HOF – atidarytas 2010 metais, šis kultūros centras – tai modernaus meno ir islandiškos gamtos dermės pavyzdys. Pastato architektūra primena ledynų formas, o stikliniai fasadai atspindi fiordo vandenis ir įsileidžia į vidų natūralią šviesą. HOF – tai vieta, kur vyksta geriausi klasikinės muzikos koncertai, šiuolaikinio meno parodos ir teatro spektakliai. Be to, čia veikia galerijos, restoranai ir konferencijų patalpos, todėl tai – ne tik kultūros, bet ir bendravimo centras.
Slidinėjimo centras – jei esi žiemos sporto entuziastas, Hlíðarfjall slidinėjimo centras jus tikrai pakerės. Čia rasi 12 skirtingų trasų, kurios tinka tiek pradedantiesiems, tiek tikriems adrenalino fanatikams, o vaizdai į Eyjafjörður fiordą privers net pamiršti, kad slidinėji. Veikianti slidinėjimo mokykla ir įrangos nuoma užtikrins, kad net pirmą kartą ant slidžių stovintys jausis kaip profesionalai. O po aktyvios dienos, šiltas gėrimas jaukiame kalnų restorane yra tiesiog privalomas.
Akureyri baseinas – vienas geriausių geoterminių baseinų Islandijoje, kuriame rasite net tris karšto vandens vonias skirtingų temperatūrų (38-42°C), du nusileidimo kalneliais, vaikų baseiną ir 25 metrų ilgio sportinį baseiną. Baseinas yra po atviru dangumi, tad maudytis sningant ar stebint šiaurės pašvaistes tampa ypatinga patirtimi.
Kjarnaskógur miškas – didžiausias Islandijos miškų parkas, esantis vos keli kilometrai nuo miesto centro. Čia įrengta daugiau nei 12 km takų, tinkamų tiek pasivaikščiojimams, tiek dviračiams. Vasarą parke veikia žaidimų aikštelės vaikams, piknikų zonos, o žiemą takai pritaikomi slidinėjimui. Parke galima pamatyti ir vietinių paukščių rūšių.
Gamla Bio – Senasis kino teatras – istorinis art deco stiliaus pastatas, dabar tapęs menų centru, kuriame vyksta koncertai, parodos ir kiti kultūriniai renginiai. Pastato viduje išsaugota daug originalių 1920-ųjų metų detalių, o šiuolaikinės instaliacijos harmoningai dera su istorine aplinka.
Akureyri liaudies muziejus – atvirame ore įsikūręs muziejus, kuriame galima pamatyti, kaip gyveno islandai XIX-XX a. pradžioje. Čia eksponuojami autentiški namai, ūkiniai pastatai, senoviniai darbo įrankiai. Vasaros metu vyksta gyvosios istorijos demonstracijos, kur galima pamatyti tradicinių amatų ir buities darbų.
Græni Hatturinn – legendinis džiazo klubas ir koncertų vieta, kur galima išgirsti geriausius Islandijos ir užsienio muzikantus. Jauki atmosfera, puikus garsas ir intymi erdvė sukuria ypatingą koncertų patirtį. Čia dažnai vyksta ir vietinių muzikantų pasirodymai.
Verbúðin 66 – autentiškas islandiškas restoranas, įsikūręs istoriniame žvejų namelyje.

Islandiška virtuvė

Islandijos virtuvė išsiskiria šviežiais ingredientais, ėriena ir žuvimi.

Tradiciniai patiekalai:

Hangikjöt: tradicinė rūkyta ėriena, kurios pavadinimas tiesiogiai išvertus reiškia „pakabinta mėsa”. Ji rūkoma naudojant beržo ar aviečių krūmų medieną, suteikiančią mėsai išskirtinį skonį. Tradiciškai šis patiekalas būdavo ruošiamas žiemai, o dabar ypač populiarus per Kalėdas. Patiekiamas šaltas plonais griežinėliais arba karštas su bešamelio padažu, virtomis bulvėmis ir žaliosiomis daržovėmis.
Skyr: unikalus Islandijos pieno produktas, gaminamas jau daugiau nei 1000 metų. Nors panašus į jogurtą, techniškai tai yra šviežias sūris, pasižymintis:
- Aukštu baltymų kiekiu
- Mažu riebalų kiekiu
- Tiršta, kremiška konsistencija Tradiciškai valgomas su uogomis, grūdais arba naudojamas gėrimų ir desertų gamyboje.
Hákarl: vienas kontroversiškiausių Islandijos patiekalų – fermentuota Grenlandijos ryklio mėsa. Gaminimo procesas:
- Ryklio mėsa 6-12 savaičių fermentuojama po žeme
- Tada džiovinama 4-5 mėnesius Patiekalas garsėja stipriu amoniako kvapu ir yra laikomas išbandymu net vietiniams. Tradiciškai patiekiamas mažais kubeliais, dažnai su stipriu alkoholiniu gėrimu Brennivín.
Plokkfiskur: žuvies troškinys, tradicinis islandų komforto maistas. Pagrindiniai ingredientai:
- Virta menkė ar kita balta žuvis
- Virtos bulvės
- Svogūnai
- Bešamelio padažas Viskas sumaišoma į kreminę masę ir dažnai patiekiama su ruginės duonos riekele.
Rúgbrauð: tamsiai rudi ruginiai duona, tradiciškai kepama žemėje, naudojant geoterminę energiją. Kepimo procesas:
- Tešla įkasama netoli karštų versmių
- Lėtai kepa 24 valandas Duona turi švelnų, saldoką skonį dėl naudojamų ruginių miltų ir sirupo. Dažnai patiekiama su sviestu ir rūkyta lašiša.
Lambakjöt: islandiška ėriena – yra ypatingai vertinama dėl savo kokybės, nes:
- Avys ganosi laisvai kalnuose
- Maitinasi natūraliomis žolėmis ir prieskoniniais augalais
- Mėsa yra liesa ir aromatingesnė nei įprastos ėrienos Gali būti ruošiama įvairiais būdais – kepta, troškinta ar rūkyta, dažnai patiekiama su tradicinėmis šakninėmis daržovėmis.

Maršrutų idėjos

Savaitgalio kelionė:

1 diena: Reikjavikas ir Mėlynoji lagūna
2 diena: Auksinės apylinkės – Geizeris, Gulfoss krioklys, Tingveliro nacionalinis parkas

Savaitės kelionė:

1–2 dienos: Reikjavikas ir apylinkės
3–4 dienos: Akureyri ir Hrisey sala
5–7 dienos: Kelionė garsiuoju Ring Road maršrutu aplink salą

Gamtos perlai

Mėlynoji lagūna – vienas žymiausių Islandijos kurortų, įsikūręs Grindaviko lavos laukuose. Ši geoterminio vandens lagūna garsėja savo šviesiai mėlynu, mineralų prisotintu vandeniu, kurio temperatūra siekia 37-40°C. Vanduo turi gydomųjų savybių dėl jame esančio silicio, sieros ir kitų mineralų. Komplekse veikia modernūs SPA centrai, restoranai ir viešbutis.
Vatnajökull nacionalinis parkas – užima maždaug 14% visos Islandijos teritorijos ir yra didžiausias nacionalinis parkas Europoje. Jo širdis – milžiniškas Vatnajökull ledynas, po kuriuo slypi aktyvūs ugnikalniai. Parke galima pamatyti įspūdingus ledyno liežuvius, gilias tarpeklius, krioklius ir unikalias vulkanines formacijas.
Dettifoss krioklys – stebina savo galingumu – per sekundę nukrenta apie 500 kubinių metrų vandens. Tai galingiausias krioklys Europoje, krintantis iš 45 metrų aukščio. Krioklys maitinamas ledynų tirpsmo vandenimis ir sukuria įspūdingą vaizdą bei garsą, kurį galima girdėti iš toli.
Myvatn ežeras – unikalus geoterminis rajonas šiaurinėje Islandijoje. Ežeras ir jo apylinkės garsėja vulkaninėmis formacijomis, karštaisiais šaltiniais, sieros versmėmis ir pseudokrateriais. Vasarą čia galima stebėti daugybę paukščių rūšių, o žiemą – šiaurės pašvaistes.
Jökulsárlón – ledynų lagūna yra viena įspūdingiausių Islandijos vietų. Čia nuo Vatnajökull ledyno atskylantys ledo luitai plūduriuoja giliame ežere, sukurdami nuostabų vaizdą. Ledkalniai švyti įvairiomis mėlynomis spalvomis, o kai kurie jų yra juostuoti dėl vulkaninių pelenų sluoksnių.
Hrisey salos rezervatas – esanti Eyjafjordur fiorde, yra antra pagal dydį Islandijos sala ir svarbus paukščių rezervatas. Čia galima stebėti daugiau nei 40 paukščių rūšių, įskaitant baltąsias kuoduotąsias antis, arktines žuvėdras ir gausiabylių tilvikas. Sala taip pat garsėja savo ramia atmosfera, tradiciniais žvejų namais ir puikiais hiking maršrutais.

Praktiniai patarimai

Oras: Islandijos oras yra nepastovus ir gali drastiškai keistis net keliskart per dieną – nuo saulėtos dienos iki lietaus ar net sniego. Todėl keliautojams rekomenduojama turėti daugiasluoksnę aprangą, neperšlampamą striukę, šiltą megztinį, kepurę ir pirštines net vasarą. Vietiniai dažnai sako: „Jei tau nepatinka oras Islandijoje, palauk 5 minutes.”
Transportas: Automobilių nuoma yra populiariausias būdas keliauti po salą, nes viešasis transportas už didžiųjų miestų ribų yra ribotas. Vasaros sezonu (birželis-rugpjūtis) automobilių kainos ženkliai išauga, o populiariausi modeliai greitai išgraibstomi. Važiuojant žvyrkeliais būtina turėti tinkamą draudimą, nes kelio danga gali pažeisti automobilį.
Kortelės: Islandija praktiškai yra bekasė visuomenė – kortelėmis galima atsiskaityti net mažiausiose parduotuvėlėse ar kaimo degalinėse. Vis dėlto, patartina turėti šiek tiek grynųjų nenumatytiems atvejams, ypač keliaujant nuošalesnėse vietovėse.
Vanduo: Islandijos vanduo iš čiaupo yra išskirtinės kokybės – natūraliai filtruotas per vulkaninės kilmės uolienas. Jis yra toks švarus, kad pirkti buteliuose išpilstytą vandenį yra visiškai nebūtina. Kai kurie šaltiniai net teigia, kad Islandijos vandentiekio vanduo yra švaresnis nei daugelis parduodamų buteliuose.
Apgyvendinimas: Vasaros mėnesiais (ypač liepos-rugpjūčio) turistų antplūdis yra didžiulis, todėl viešbučiai, svečių namai ir kempingai greitai užpildomi. Rekomenduojama rezervuoti apgyvendinimą bent 3-6 mėnesius iš anksto. Žiemos sezonu situacija ramesnė, bet populiariausi viešbučiai vis tiek greitai užsipildo dėl šiaurės pašvaisčių stebėtojų.
Kelionė į Hrisey: Keltai kursuoja reguliariai, bet tvarkaraštis gali keistis priklausomai nuo sezono ir oro sąlygų. Būtina pasitikrinti paskutinį kelto reisą, ypač jei planuoji grįžti tą pačią dieną, nes nakties metu keltai nekursuoja.
Arbatpinigiai Islandijoje: Islandijoje arbatpinigiai nėra įprasti ar laukiami – aptarnavimo mokestis paprastai jau įskaičiuotas į kainą

Naudingos islandiškos frazės:

Halló (Hallo) – Labas
Góðan daginn (Goudan dayin) – Laba diena
Takk (Tak) – Ačiū
Takk fyrir (Tak firir) – Ačiū labai
Já (Yau) – Taip
Nei (Nei) – Ne
Verði þér að góðu (Verthi thjer ath gothu) – Į sveikatą
Góða nótt (Goutha nout) – Labanakt
Bless (Bless) – Viso gero
Skál (Skoul) – Į sveikatą (sakoma pakeliant taurę)

Pagrindiniai renginiai

Žiemos šviesos festivalis: vasario mėn. Vienas iš įspūdingiausių žiemos renginių Reikjavike, vykstantis vasario mėnesį. Festivalis prasideda įjungiant Imagine Peace Tower – šviesos stulpą, kurį sukūrė Yoko Ono. Miesto pastatai ir gatvės nušvinta įvairiaspalvėmis šviesomis, o menininkai pristato inovatyvias šviesos instaliacijas. Festivalis padeda praskaidrinti tamsųjį žiemos periodą ir pritraukia tūkstančius lankytojų.
Paukščių stebėjimo festivalis Hrisey: gegužės mėn. Dar vadinama „Perlu Eyjafjordo”, gegužės mėnesį tampa paukščių stebėtojų rojumi. Šioje nedidelėje saloje galima pamatyti daugiau nei 40 paukščių rūšių, įskaitant teistus, žuvėdras ir arktines žuvėdras. Festivalio metu organizuojamos profesionalių ornitologų vedamos ekskursijos, fotografijos dirbtuvės ir paskaitos apie Islandijos paukščius.
Secret Solstice festivalis: birželio mėn. Unikalus muzikos ir meno festivalis, vykstantis vasaros saulėgrįžos metu birželio mėnesį. Festivalis išsiskiria tuo, kad koncertai vyksta 96 valandas be pertraukos, nes tuo metu Islandijoje saulė nenusileidžia. Renginiai organizuojami neįprastose vietose: ledynų urvuose, karštųjų versmių zonose ir lavos tuneliuose.
Islandijos kultūros naktis (Menningarnótt): rugpjūčio mėnesį yra didžiausias kultūrinis renginys Reikjavike. Visas miestas virsta didžiule meno erdve: gatvėse vyksta koncertai, šokių pasirodymai, teatro spektakliai, meno parodos. Vietiniai gyventojai atveria savo namų duris ir kviečia svečius į „namų koncertus”. Vakarą vainikuoja įspūdingas fejerverkų šou virš senojo uosto.
Iceland Airwaves festivalis: lapkričio mėnesį yra vienas svarbiausių alternatyviosios muzikos festivalių Europoje. Jis prasidėjo 1999 metais kaip nedidelis renginys lėktuvų angare, o dabar išaugo į tarptautinį festivalį, pritraukiantį žinomus atlikėjus ir naujas žvaigždes. Koncertai vyksta įvairiose miesto erdvėse: nuo tradicinių koncertų salių iki baseinų, bažnyčių ir netgi ledynų.

Islandija – tai laukinės gamtos rojus, kur gamta pademonstruoja visus savo triukus. Čia gali gaudyti šiaurės pašvaistę lyg pats gamtos fotografas, landžioti po ledynines olas kaip tikras tyrinėtojas arba tiesiog mirkti karštosiose versmėse ir jaustis lyg vikingų SPA. Nesvarbu, ar ieškai nuotykių, ar tiesiog tobulo pabėgimo nuo pasaulio šurmulio – ši sala tikrai tave užburs.